- Vieta
- Klaipėdos rajono savivaldybė
- Regionas
- Mažoji Lietuva
- Tipas
- Mažosios Lietuvos Lietuvininkų etnografinė sodyba-muziejus
- Adresas
- Klojimo g. 9, Agluonėnų k., Klaipėdos r.
- Koordinatės
- 55.58520, 21.39360
- Kiek skirti laiko
- 1-1,5 val.; daugiau su edukacija ar klojimo teatro renginiu
- Geriausias metas
- šiltuoju sezonu; ypač per klojimo teatro festivalius
Agluonėnų sodyba, Agluonėnų Lietuvininkų sodyba
Agluonėnų etnografinė sodyba: gyva Mažosios Lietuvos sodyba
Agluonėnų etnografinė sodyba laikoma vienu gražiausių išlikusių Mažosios Lietuvos (vakarų Lietuvos) medinės sodybų pavyzdžių. Tai ne pavienis pastatas, o vientisas Lietuvininkų kiemas, kuriame matyti, kaip krašto valstiečiai gyveno, ūkininkavo ir tvarkė savo aplinką.
Sodyboje veikia muziejus, pristatantis Lietuvininkų buitį ir darbus. Svarbu, kad tai gyva vieta: čia vyksta edukacijos, šventės ir klojimo teatro renginiai, todėl sodyba veikia ne tik kaip ekspozicija, bet ir kaip kultūros erdvė.
Sodybos pastatai ir kiemas
Sodybos kompleksą sudaro keli pastatai: gyvenamasis namas (1898 m.), kuriame įrengtas autentiškas Lietuvininkų ūkininko interjeras su buities ir darbo įrankiais, klojimas (1898 m.), kuriame vyksta dauguma sodybos renginių, kluonas (1923 m.), pritaikytas parodoms ir edukacijoms, rūsys (1938 m.) bei lauko ekspozicijos paviljonas.
Toks pastatų rinkinys leidžia perskaityti visą sodybos logiką – nuo gyvenamosios dalies iki ūkinių pastatų. Ekspozicijoje „Klaipėdos krašto valstiečio sodyba“ lankytojai gali pamatyti Lietuvininkų gyvenseną ir amatus.
Klojimo teatro tradicija
Agluonėnų sodyba svarbi ir klojimo teatro istorijai: čia buvo įkurtas vienas pirmųjų pokario klojimo teatrų Lietuvoje. Klojimo teatras – tai vaidinimai klojime ar kitame ūkiniame pastate, glaudžiai susiję su kaimo bendruomenės gyvenimu. Teatras pradėtas 1983 m. kolūkio „Jaunoji gvardija“ ir Klaipėdos universiteto režisūros studentų bei docento Petro Bielskio iniciatyva; pirmasis spektaklis – Vydūno komedija „Piktoji gudrybė ir Numanė“ (1984).
1988 m. sodybos kluone surengtas pirmasis Lietuvos klojimo teatrų festivalis „Krivūlė“ – pasakojama, kad tądien Klaipėdos rajone pirmąkart sovietmečiu viešai iškelta trispalvė. Šiandien festivaliai tęsiami, todėl sodyba yra ne tik paveldo objektas, bet ir gyvos teatro tradicijos vieta. Tai gera proga apsilankymą suderinti su renginiu.
Muziejaus istorija
Muziejus sodyboje įkurtas 1983 m. (iniciatorius Jonas Čepas, idėjos autorius prof. Domas Kaunas), o 2007 m. Agluonėnų etnografinė sodyba tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Ji įtraukta į kultūros vertybių registrą kaip vietinės reikšmės objektas. 2009-2010 m. sodyba restauruota daugiausia Europos ekonominės erdvės (Norvegijos) finansų mechanizmo lėšomis, atkuriant autentiškus XIX a. pab.-XX a. pr. interjerus.
Muziejus renka ir saugo Lietuvininkų etnokultūros vertybes, vykdo edukacinius užsiėmimus – žaidimus, parodas, kalendorines šventes, folkloro ansamblių koncertus ir klojimo teatro pasirodymus. Tyrimų metu bilietas kainavo 2 Eur (suaugusiajam) ir 1 Eur (lengvatinis), o paskutinį mėnesio penktadienį lankoma nemokamai.
Lietuvininkų ąžuolynas ir aplinka
Prie Agluonos upės 1989 m. pradėtas sodinti Lietuvininkų ąžuolynas – simbolinė vieta, skirta Mažosios Lietuvos žmonėms atminti; pirmieji ąžuolai pasodinti pagerbiant Joną Bretkūną, Martyną Liudviką Rėzą, Martyną Jankų, Ievą Simonaitytę ir kitus krašto šviesuolius. Netoliese veikia ir to paties muziejaus J. Genio vėjo malūno ekspozicija.
Agluonėnai pirmą kartą paminėti 1540 m., o 1758 m. pažymėti J. Enderšo sudarytame Prūsijos žemėlapyje – tai primena, kad kaimas turi gilias Mažosios Lietuvos šaknis.
Kaip lankyti Agluonėnų etnografinę sodybą
Sodybą patogiausia lankyti šiltuoju metų laiku, kai geriausiai atsiskleidžia kiemo ir pastatų visuma, o ypač – per klojimo teatro festivalius ir kalendorines šventes. Apžiūrai pakanka 1-1,5 valandos, su edukacija ar renginiu – daugiau.
Darbo laiką ir renginių programą prieš kelionę verta pasitikrinti Gargždų krašto muziejaus informacijoje. Sodybą patogu jungti su kitais Klaipėdos rajono ir Mažosios Lietuvos objektais.
