- Vieta
- Stirniai, Lentvario seniūnija, Trakų rajono savivaldybė
- Regionas
- Trakų rajonas
- Tipas
- spėjamas I tūkst. vidurio-II tūkst. pradžios piliakalnis Saidės kraštovaizdžio draustinyje
- Adresas
- Stirniai, Lentvario sen., Trakų r.
- Koordinatės
- 54.71905, 25.04569
- Kiek skirti laiko
- 40-60 min.; apie 1,5 val., jei kartu einate iki Saidės ir Neries santakos
- Geriausias metas
- sausas pavasaris arba ruduo, kai pro praretėjusią lapiją lengviau perskaityti reljefą
Stirnių piliakalnis prie Saidės, Stirnių pilies kalnas, KVR 24147
Piliakalnis slepiasi ne ant atskiros kalvos, o aukštos Neries terasos iškyšulyje
Stirnių piliakalnio gynybinę logiką lengviausia suprasti žiūrint į visą reljefą. Jis įrengtas aukštutinės Neries terasos iškyšulyje, kurį iš vienos pusės riboja Neries slėnis, iš kitos - Saidės upelio slėnis. Natūralūs šlaitai siekia iki 24 m, todėl seniesiems statytojams nereikėjo vienodai stiprinti viso perimetro.
Viršuje yra netaisyklingo keturkampio, pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi pailga aikštelė, kurios matmenys apie 75 x 27 m. Jos vidurys kiek iškilęs. Tai nėra lygus apžvalgos parkas: žemės bangos, pakraščio terasos ir nevienodi aikštelės galai yra pagrindiniai archeologinio kraštovaizdžio ženklai.
Google Maps koordinatės 54.7190471, 25.0456914 žymi patį piliakalnį. Automobilį reikia palikti prie Saidės pažintinio tako pradžios, kurios žyma yra kiek vakariau; iki viršaus toliau einama miško taku ir laiptais.
Gynyba buvo sutelkta ten, kur iškyšulys jungėsi su aukštuma
Šiaurės vakaruose aikštelę saugo du žemesni pylimai, seklūs grioviai ir viršutinė šlaito terasa. Pietryčių gale, kur natūrali kalva jungėsi su aukštuma ir buvo lengviausiai pasiekiama, įrengta gerokai sudėtingesnė kelių pylimų, griovių bei terasų seka.
Išlikę matmenys padeda pamatyti ne vien abstrakčias „kalveles“. Pietryčių aikštelės gale pagrindinis pylimas yra apie 23 m ilgio, iki 1,2 m aukščio ir 8 m pločio. Už jo reljefe atsekami papildomi pylimai bei grioviai, o viename pylime matyti iki 1,2 m skersmens akmenų.
KVR objektas registruotas unikaliu kodu 24147, anksčiau žymėtas A1152. Tai saugomas archeologinis reljefas, todėl pylimai nėra vieta važinėti dviračiais, kasti, kurti laužą ar trumpinti kelią stačiu šlaitu.
1995 metų atradimas prasidėjo nuo akmens, bet jo „aukuro“ versija nepasitvirtino
Neries regioninio parko pasakojime nurodoma, kad 1995 m. Saidės apylinkes tyrinėjęs gamtininkas profesorius Ričardas Kazlauskas kalno šlaite pastebėjo dubenuotą akmenį primenantį riedulį. Ieškant galimų žmonių veiklos pėdsakų buvo atpažinti iki tol oficialiai nežinoto piliakalnio įtvirtinimai.
Archeologai akmens įdubas įvertino kaip natūralias, ne kaip žmogaus iškaltą aukuro dubenį. Netoliese, tarp senų ąžuolų, minimas ratu išsidėsčiusių akmenų plotas, tačiau jo kaip šventvietės paskirtis nėra įrodyta. Todėl „aukuras“ ir „šventvietė“ turi likti hipotezės, o ne lankytojo matoma patvirtinta istorija.
Apylinkių žmonės pasakojo, kad ant kalno stovėjusi pilis dar tais laikais, kai Trakai buvo Lietuvos sostinė. Tai vietos pasakojimas. Kol nėra kasinėjimų ir tiesioginių radinių, piliakalnio negalima patikimai susieti su konkrečiu istoriniu pilies vardu, valdovu ar kronikos įvykiu.
Datavimas platus, nes išsamių archeologinių kasinėjimų čia nebuvo
Oficialus Neries regioninio parko kultūros paveldo aprašas Stirnių piliakalnį pagal galingus įtvirtinimus preliminariai sieja su I tūkst. viduriu. Piliakalnių kataloguose pateikiamas platesnis intervalas - I tūkst. vidurys-II tūkst. pradžia. Šis skirtumas nėra prieštaravimas, o ženklas, kad datavimas remiasi išorine forma.
Saugomų teritorijų informacija aiškiai pažymi, kad piliakalnis archeologų kol kas netirtas. Todėl čia negalima vardyti neaptiktų pastatų, ginklų, keramikos ar konkretaus sudegimo sluoksnio. Patikimiausi faktai yra vietos topografija, matomi pylimai, grioviai, terasos ir oficialiai registruotas archeologinio paveldo statusas.
Piliakalnio atradimo data taip pat nereiškia, kad vietiniai žmonės kalvos nežinojo. 1995 m. buvo atpažinta ir specialistų patvirtinta jos archeologinė paskirtis; pats reljefas bei pasakojimai apie kalną vietos atmintyje gyvavo anksčiau.
Viršūnę pasieksite Saidės taku, bet trumpas atstumas vis tiek reikalauja atsargumo
Piliakalnis pasiekiamas nuo Saidės pažintinio tako pradžios. Į viršų veda ilga medinių laiptų atkarpa, o viršuje takas kerta žolinę aikštelę ir įtvirtinimų reljefą. Tanki lapija dalį metų užstoja Nerį, todėl čia svarbiausias ne garantuotas upės vaizdas, o pati iškyšulio forma ir miškingo slėnio panorama.
2026-07-27 oficialiuose objekto puslapiuose atskiras privalomas bilietas ar darbo valandos nebuvo nurodyti. Tai atvira saugoma vieta, tačiau laiptai ir takai gali būti remontuojami ar laikinai uždaromi. Po liūties, atlydžio arba stipraus vėjo patikrinkite parko pranešimus ir neapeikite užtvarų.
Vien piliakalniui skirkite 40-60 minučių. Jei einate ir iki Saidės bei Neries santakos, visai išvykai planuokite apie 1-1,5 val. Patogi avalynė svarbi ne tik lipant: žolėje žemi pylimai ir grioviai gali būti sunkiau pastebimi, todėl žiūrėkite po kojomis ir eikite esamu taku.
