Žilvytis žaliavo žodžiai
Žilvytis žaliavo,
Čiūto rūto.
Žilvytis žaliavo,
Čiūto rūto.
Tėvučio pakluonėj,
Čiūto rūto.
Tėvučio pakluonėj,
Čiūto rūto.
Išeik gi, tėvuti,
Čiūto rūto.
Išeik gi, tėvuti,
Čiūto rūto.
Žilvyčio lankytų,
Čiūto rūto.
Žilvyčio lankytų,
Čiūto rūto.
Ar žalias žilvytis,
Čiūto rūto?
Ar tankios šakelės,
Čiūto rūto?
Ar tiesus liemenis,
Čiūto rūto?
Nukirsime tave,
Čiūto rūto.
Trumpaisiais rasteliais,
Čiūto rūto.
Trumpaisiais rasteliais,
Čiūto rūto.
Žilvytis žaliavo: sutartinės interpretacija
Žilvytis yra gyvas, žalias, tėvo pakluonėje augantis medis. Klausimai apie jo žalumą, šakas ir tiesų liemenį primena apžiūrą prieš kirtimą. Taip daina sujungia grožį ir būsimo nukirtimo neišvengiamumą.
Medis gali būti skaitomas ir kaip jauno žmogaus figūra: žalias, tiesus, augantis namų erdvėje, bet jau įtrauktas į kitą paskirtį. „Čiūto rūto“ priegiesmis šiam perėjimui suteikia ramų, ciklišką pulsą.
Antra interpretacijos versija. Žilvytis, augantis būtent „tėvučio pakluonėj“, ir jo apžiūra (ar žalias, ar tankios šakos, ar tiesus liemuo) prieš nukirtimą labai primena merginos „apžiūrą“ tėvų namuose: piršliai ir svečiai vertina nuotaką taip pat, kaip čia vertinamas medis. „Nukirsime tave“ tokiu skaitiniu reiškia merginos paėmimą iš tėvo namų – santuoką, perėjimą iš augimo į kitą gyvenimo paskirtį. Medžio ir žmogaus tapatumas yra senas Lietuvių dainų sluoksnis, todėl žilvytis čia gali būti ne tik krūmas, bet ir pati jauna mergina ar vaikinas, „pjaunamas“ iš vaikystės namų į suaugusiųjų gyvenimą.
Žilvytis žaliavo: simboliai ir posakiai
- Žilvytis
- Jaunas žalias gluosnis, siejamas su lankstumu, augimu ir namų riba; galima jauno žmogaus figūra.
- Tėvučio pakluonė
- Sodybos pakraštys, kuriame medis priklauso šeimos erdvei, kaip ir tėvų namuose auganti mergina.
- Apžiūra (ar žalias, ar tiesus)
- Medžio vertinimas prieš kirtimą; primena nuotakos „apžiūrą“ tėvų namuose.
- Nukirtimas trumpaisiais rasteliais
- Perėjimas iš augančio medžio į rastelius; gali reikšti merginos paėmimą iš namų, santuoką ar brandos virsmą.
Žilvytis žaliavo: sutartinės istorija
„Žilvytis žaliavo“ turi gausią Slaviūno variantų šeimą (III-1499, III-1500 ir kt.). III-1499 variantą 1935 m. įdainavo tos pačios Taujėnų ir Siesikų valsčių dainininkės kaip „Aguoną“ – Teresė Dirsienė, Marijona Smetonienė, Morta Jasikonienė ir Karolina Masiulienė; tekstą užrašė J. Dovydaitis, melodiją iš plokštelės išrašė Jadvyga Čiurlionytė (LTR pl. 278(1)). Atlikėjos pažymėjo, kad sutartinė esanti „builinė“ – grojama iš builio padarytais skudučiais; išliko ir jos garso įrašas, todėl ją galima mokytis ne vien iš teksto, bet ir iš skambesio.
Žilvytis (gluosnio rūšies krūmas) sutartinėse siejamas su kiemo, vartų, jauno žmogaus ir medžio kirtimo motyvais. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), III-1499
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija, LTR pl. 278(1) (sutartines.info)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Žilvytis žaliavo: šaltiniai
Žilvytis žaliavo: dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl rašoma ir „žilvytis“, ir „žilvitis“?
Slaviūno duomenų bazėje pasitaiko rašybos variantų; pavadinime vartojama įprastesnė forma „žilvytis“.
Ką simbolizuoja žilvytis?
Jauną, lankstų, žalią augimą namų erdvėje, o gilesniame skaitinyje – tėvų namuose augančią merginą ar vaikiną.
Kodėl medį norima kirsti?
Apžiūra ir kirtimas gali reikšti merginos paėmimą iš tėvo namų – santuoką ar brandos virsmą.
Žilvytis žaliavo: kas šią sutartinę įdainavo?
1935 m. tos pačios Taujėnų ir Siesikų dainininkės kaip „Aguoną“; tekstą užrašė J. Dovydaitis, melodiją – J. Čiurlionytė.
Ar yra garso įrašas?
Taip; tai „builinė“ (skudučių) sutartinė, jos LLTI MP3 nuoroda pateikta šaltinių sąraše.