Trijula tatato žodžiai
Trijula tatato, kur lapelė gulėjo?
Trijula tatato, kur lapelė gulėjo?
… laužy lapė gulėjo
… kas lapelą budino?
… strielčiukėlis budino
… kas lapelą nušovė?
… strielčiukėlis nušovė.
… kas šiubelį nuėmė?
… strielčiukėlis nuėmė.
… motinėla pasiuvo.
◈ Slaviūno dainyne: SlS I-2 a
Trijula tatato: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „trijula tatato" galima suprasti kaip dainą apie laukinio žvėrelio (lapės) medžioklę. Klausiama, kur lapelė gulėjo, ir atsakoma, kad laužyne (krūmyne); kas ją budino ir nušovė, atsakoma, kad strielčiukėlis (medžiotojas). Šį pokalbį galima interpretuoti kaip medžioklės vaizdą, perteiktą klausimų ir atsakymų grandine.
Toliau klausiama, kas nuėmė šiubelį (kailinukus, kailį), ir atsakoma, kad medžiotojas, o motinėlė iš jo pasiuvo. Šiuos vaizdus galima suprasti kaip viso medžioklės ir kailio panaudojimo kelio aprašymą, nuo žvėrelio iki gatavo drabužio.
Lapės medžioklė ir kailio siuvimas liaudies buityje buvo įprastas, todėl dainą galima interpretuoti kaip medžiotojo darbo ir kailio vertės atspindį. Tai viena galima prasmė, tačiau lapės medžioklės ir kailio panaudojimo motyvas sutartinėje aiškus.
Trijula tatato: simboliai ir posakiai
- Lapelė laužyne
- Krūmyne gulinti lapė. Ji žymi medžiojamą laukinį žvėrelį.
- Strielčiukėlis (medžiotojas)
- Lapę budinantis ir nušaunantis medžiotojas. Jis žymi medžioklės veikėją.
- Šiubelis (kailis)
- Nuo lapės nuimtas kailis. Jis žymi medžioklės grobį ir žaliavą.
- Motinėlė, pasiuvusi iš kailio
- Iš kailio drabužį pasiuvanti motina. Ji žymi kailio panaudojimą buityje.