Trepute martela žodžiai
Trepute martela linelius pasėjo
Trepu, treputėla, marti lelijėla
Trepute martela linelius akėjo…*
Trepute martela linelius nurovė…
Trepute martela linelius paklojo…
Trepute martela linelius pakėlio…
Trepute martela linelius išmynio…
Trepute martela linelius suverpio…
* Slaviūno dainyne: linelius sėja, akėja, nurove, pakloja, prikėla, išmyne, suverpe.
*** Skominų kaimas, Pabaisko vls., Ukmergės apskritis. Slaviūno dainyne SlS III-1304 a.
Trepute martela: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „trepu, treputėla, marti lelijėla" galima suprasti kaip darbo sutartinę apie marčią, apdorojančią linus. Eilutės nuosekliai vardija veiksmus: martelė linelius pasėjo, akėjo, nurovė, paklojo, pakėlė, išmynė, suverpė. Šį išvardijimą galima interpretuoti kaip viso lino apdorojimo grandinę, atliekamą marčios.
Kartojama struktūra, kur keičiasi tik veiksmas, būdinga darbo sutartinėms, kurios padeda ritmiškai dirbti ir įsiminti darbų eilę. Marčios sugretinimas su lelija priegiesmyje dainai suteikia grožio ir mergystės atspalvį.
Antra interpretacijos versija. Tai, kad visą lino kelią nuo sėjos iki verpimo nudirba būtent marti, o ne tiesiog mergina, leidžia sutartinę skaityti kaip naujosios šeimos narės įsitvirtinimo dainą: marti darbu „įrodo“ savo vertę ir vietą vyro namuose. Vestuvių papročiuose jaunoji žmona pirmaisiais metais buvo atidžiai stebima, ar moka visus moters darbus, todėl išvardyta lino apdorojimo grandinė yra ir simbolinis jos brandos bei priėmimo patvirtinimas. Priedainis „marti lelijėla“ ją sugretina su lelija – mergystės ir grožio ženklu, todėl darbo daina kartu lieka ir tylus jaunosios pagyrimas.
Trepute martela: simboliai ir posakiai
- Martelė
- Linus apdorojanti marti. Ji žymi naują, darbščią šeimos narę, įrodančią savo vertę darbu.
- Lineliai
- Sėjami ir apdorojami linai. Jie žymi svarbiausią audinių žaliavą ir kraičio darbą.
- Veiksmų virtinė (pasėjo, nurovė, suverpė)
- Nuoseklus lino apdorojimo etapų vardijimas. Jis žymi viso darbo eigą ir marčios brandos patvirtinimą.
- Priegiesmis „marti lelijėla"
- Marčią su lelija gretinantis priegiesmis. Jis žymi marčios grožį ir mergystės atspalvį.
Trepute martela: sutartinės istorija
„Trepute martela“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip III tomo Nr. 1304a ir siejama su Skominų kaimu (Pabaisko vls., Ukmergės aps.). Tai darbo sutartinė su priegiesmiu „trepu, treputėla, marti lelijėla“, vardijanti viso lino apdorojimo kelią, kurį atlieka marti (jauna žmona). Slaviūno tekste veiksmažodžių formos kiek kitokios (sėja, akėja, nurove, pakloja, prikėla, išmyne, suverpe).
Darbo sutartinių Lietuvių tradicijoje užrašyta daugiausia, o lino apdorojimo dainos – vienos archajiškiausių. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), III-1304a
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Trepute martela: šaltiniai
Trepute martela: dažniausiai užduodami klausimai
Kokio tipo sutartinė yra „Trepute martela“?
Darbo sutartinė apie marčią, apdorojančią linus nuo sėjos iki verpimo.
Kodėl visą darbą atlieka marti?
Tai galima skaityti kaip naujos šeimos narės įsitvirtinimo dainą: marti darbu įrodo savo vertę vyro namuose.
Ką reiškia „marti lelijėla“?
Marti gretinama su lelija – mergystės ir grožio ženklu, todėl darbo daina kartu lieka jaunosios pagyrimas.
Iš kur kilusi sutartinė „Trepute martela“?
Iš Skominų kaimo (Pabaisko vls., Ukmergės aps.); Slaviūno rinkinyje – III tomo Nr. 1304a.
Kuo skiriasi Slaviūno tekstas?
Jame veiksmažodžių formos kiek kitokios: sėja, akėja, nurove, pakloja, prikėla, išmyne, suverpe.