Kas tar teka per dvarelį (Saula riduolėla) žodžiai

Šią lygiadienio sutartinę su priegiesmiu „Saula riduolėla" galima suprasti kaip apeiginę Saulės dainą. Klausiama, kas teka per dvarelį, ir atsakoma, kad Saulė, nešanti dovanėles. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip Saulės personifikaciją: tekanti Saulė čia pasirodo kaip į dvarą ateinanti viešnia su dovanomis.

Toliau klausiama, kam ji atiduos dovanėles, ir Saulė pasitinka šešurėlį (vyro tėvą), atiduoda dovanas, o šis už jas dėkoja. Šį vaizdą galima suprasti kaip Saulės ir žmonių pasaulio susiliejimą, kur dangaus šviesulys įsitraukia į žmonių dovanų ir pagarbos papročius.

Antra interpretacijos versija. Sutartinė beveik pažodžiui kartoja vestuvinės sutartinės „Kas tar teka par dvarelį“ schemą, kurioje per dvarą teka marti, nešanti dovanas šešurui. Čia ta pati schema pritaikyta Saulei – vadinasi, Saulė įsivaizduojama kaip marti, nuotaka, ateinanti į žmonių kiemą. Tai atliepia Lietuvių mitologiją, kurioje Saulė yra moteriška Dievybė, dažnai vaizduojama kaip nuotaka ar motina. Giedant per pavasario lygiadienį žiūrint į tekančią Saulę, ši daina virsta apeiga: Saulė pasveikinama ir „priimama“ kaip į giminę ateinanti viešnia, o jos „dovanos“ – tai šviesa, šiluma ir derlius, kuriuos ji atneša pailgėjančiomis dienomis.