Kas tar keka per dvarelį (Saula riduolėla) žodžiai

Kas tar teka par dvarėlį, saula riduolėla,
Saulala, saulala, saulala riduolėla.

Ką tar neša tekėdama…
Ataneša dovanėlų…
Kam paduosi dovanėlas…
Kū sutiksiu pirmam ryti…
Pasitikau šešurėlį…
Atadaviau dovanėlas…
Dėkavojo dovanėlas…

◈ Lygiadienio daina.
◈ „Gedodava žiūrėdamas un saulį: tik pradeda saula lįst iš debesia, ir jau gieda.“
◈ Galima dainuoti, kaip atitartinę – grupė, kuri dainuoja antrą dalį, sudainuoja „Saulala“, jai atitaria grupė, kuri tuo metu nedainuoja – „saulala“ ir pirmoji grupė užbaigia „saulala riduolėla.“
◈ Slaviūno dainyne SlS I-150

Kas tar keka per dvarelį (Saula riduolėla): sutartinės interpretacija

Šią lygiadienio sutartinę su priegiesmiu „saula riduolėla" galima suprasti kaip apeiginę saulės dainą. Klausiama, kas teka per dvarelį, ir atsakoma, kad saulė, nešanti dovanėles. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip saulės personifikaciją: tekanti saulė čia pasirodo kaip į dvarą ateinanti viešnia su dovanomis.

Toliau klausiama, kam ji atiduos dovanėles, ir saulė pasitinka šešurėlį (vyro tėvą), atiduoda dovanas, o šis už jas dėkoja. Šį vaizdą galima suprasti kaip saulės ir žmonių pasaulio susiliejimą, kur dangaus šviesulys įsitraukia į žmonių dovanų ir pagarbos papročius.

Pateikėjų pastaba, kad daina giedota žiūrint į tekančią saulę, todėl ją galima interpretuoti kaip lygiadienio ar rytmetinę apeiginę dainą, šlovinančią saulės patekėjimą. Tai viena galima prasmė, tačiau saulės personifikacijos ir dovanų motyvas sutartinėje aiškus.

Kas tar keka per dvarelį (Saula riduolėla): simboliai ir posakiai

Saulė, tekanti per dvarelį
Personifikuota, per kiemą tekanti saulė. Ji žymi dovanas nešančią dangaus viešnią.
Dovanėlės
Saulės nešamos ir dalijamos dovanos. Jos žymi saulės teikiamą gėrį ir gausą.
Šešurėlis
Vyro tėvas, kurį pasitinka saulė. Jis žymi žmonių pasaulio įtraukimą į saulės dainą.
Priegiesmis „saula riduolėla"
Saulę aukštinantis garsažodinis priegiesmis. Jis žymi apeiginį saulės šlovinimo pobūdį.

Kas tar keka per dvarelį (Saula riduolėla): sutartinės istorija

Pateikėjų užrašuose nurodyta, kad ši sutartinė priklauso lygiadienio (saulės) dainoms ir buvo giedama žiūrint į tekančią saulę: „Gedodava žiūrėdamas un saulį: tik pradeda saula lįst iš debesia, ir jau gieda." Tai rodo dainos ryšį su saulės garbinimo ir kalendorinių apeigų tradicija, kur saulės patekėjimas lydimas ritualinio giedojimo.