Pijolka rūta čiūta žodžiai
Pijolka rūta, čiūta,
Unt aukšta kalnelia, čiūta.
… Du jauni berneliai, čiūta.
… Degutėlį dega, čiūta.
… Iš beržinių tošių, čiūta.
… Až deguta puodų, čiūta.
… Du berneliu duodu, čiūta.
◈ Rokiškio apskritis., Obelių vls., Mataučiznos k.
◈ Slaviūno rinkinyje: SlS II-544
Pijolka rūta čiūta: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „čiūta" galima suprasti kaip trumpą dainą apie du bernelius, degančius degutą. Ant aukšto kalnelio du jauni berneliai dega degutėlį iš beržinių tošių, ir už deguto puodą atiduodami du berneliu. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip kasdienio amato, deguto gaminimo, vaizdelį.
Degutas senovėje buvo gaunamas sausojo medžio distiliacijos būdu iš beržo tošies ir naudojamas ratams tepti bei odai išdirbti, todėl bernelių darbą galima suprasti kaip įprastą kaimo amatą. Kalno aukštumas ir tošių paminėjimas dainai suteikia konkretų darbinį foną.
Antra interpretacijos versija. Paskutinė eilutė – „už deguto puodą du berneliu duodu“ – įneša žaismingą vertės palyginimą, kurį galima skaityti kaip flirto ar piršlybų pajuokavimą. Sutartines giedojo merginos, todėl „du bernelius atiduoti už deguto puodą“ skamba kaip humoristinis vyrų vertės sumažinimas: kasdienis, naudingas amato gaminys čia vertinamas labiau už du jaunuolius. Toks juokas būdingas jaunimo sutartinėms, kuriose merginų ir bernelių santykiai apdainuojami su lengva ironija. Beržo tošis ir kalnelis sukuria realų darbinį foną, ant kurio nuskamba ši pašaipi gaida.
Pijolka rūta čiūta: simboliai ir posakiai
- Aukštas kalnelis
- Vieta, kur dega degutą. Jis žymi darbo veiksmo erdvę.
- Du jauni berneliai
- Degutą deginantys vaikinai. Jie žymi amato darbininkus ir piršlybų pajuokavimo objektą.
- Degutas iš beržinių tošių
- Iš beržo žievės gaminamas degutas. Jis žymi seną, naudingą kaimo amatą.
- Deguto puodas, mainomas į bernelius
- Už deguto puodą atiduodami berneliai. Tai žaismingas, ironiškas vertės palyginimas.
Pijolka rūta čiūta: sutartinės istorija
„Pijolka rūta čiūta“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip II tomo Nr. 544 ir siejama su Mataučiznos kaimu (Obelių vls., Rokiškio aps.). Tai trumpa sutartinė su priegiesmiu „čiūta“ apie du bernelius, ant kalnelio deginančius degutą iš beržo tošies. Degutas senovėje gautas sausosios medžio distiliacijos būdu ir naudotas ratams tepti bei odai išdirbti, todėl daina turi konkretų kaimo amato foną.
Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), II-544
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Pijolka rūta čiūta: šaltiniai
Pijolka rūta čiūta: dažniausiai užduodami klausimai
Apie ką pasakojama sutartinėje „Pijolka rūta čiūta“?
Apie du bernelius, ant kalnelio deginančius degutą iš beržo tošies, su žaismingu vertės palyginimu pabaigoje.
Kas yra degutas?
Sausosios beržo tošies distiliacijos produktas, naudotas ratams tepti ir odai išdirbti.
Ką reiškia „už deguto puodą du berneliu duodu“?
Tai žaismingas, ironiškas palyginimas: naudingas amato gaminys vertinamas labiau už du jaunuolius – piršlybų pajuokavimas.
Iš kur kilusi sutartinė „Pijolka rūta čiūta“?
Iš Mataučiznos kaimo (Obelių vls., Rokiškio aps.); Slaviūno rinkinyje – II tomo Nr. 544.
Kokį vaidmenį „čiūta“ atlieka deguto siužete?
„Čiūta“ yra tiesioginės žodinės reikšmės neturintis priegiesmis. Jis ritmiškai lydi pasakojimą apie du bernelius, beržo tošies degutą ir žaismingą deguto puodo vertės palyginimą.