Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj) žodžiai
Lioj saudailio vokaro
Kločiu boltų patalalį, vokaro.
…Migdyčio motynalį,
…Sodyčia mėtytalį.
…Ar žydi mėtytala,
…Ar kvėpia mėtytala,
…Ar miega motynala?
…Tai žydi mėtytala,
…Tai kvėpia mėtytala,
…Tai miega motynala.
…Kločiu boltų patalalį,
…Migdyčio tėvutėlį
…Sodyčia diemedėlį.
…Ar žydi diemedėlis,
…Ar kvėpia diemedėlis,
…Ar miega tėvutėlis?
…Tai žydi diemedėlis,
…Tai kvėpia diemedėlis,
…Tai miega tėvutėlis.
◈ Užrašyta 1937 m. iš D. Šlapelienės (74 m.), Kupiškio vls., Panevėžio aps.
◈ Slaviūno dainyne SlS II-628.
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „vokaro" galima suprasti kaip migdomąją, tėvus globojančią dainą. Klojama balta patalėlė, migdoma motinėlė ir sodinama mėtytėlė; klausiama, ar žydi mėtytėlė, ar kvepia, ar miega motinėlė, ir atsakoma, kad žydi, kvepia ir miega. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip švelnų motinos užmigdymą, gretinant ją su žydinčia mėta.
Antroje dalyje ta pati struktūra pereina į tėvelį: klojama patalėlė, migdomas tėvelis ir sodinamas diemedėlis; klausiama, ar žydi diemedėlis, ar miega tėvelis, ir atsakoma teigiamai. Šį paralelizmą galima suprasti kaip abiejų tėvų globą ir gretinimą su augalais.
Antra interpretacijos versija. Mėta ir diemedis Lietuvių tradicijoje yra ne tik kvapnūs sodų augalai, bet ir kapų, atminimo žolynai – jie sodinami ant kapų. Todėl „balto patalo klojimą“, tėvų „migdymą“ ir žydinčių žolynų „sodinimą“ ant jų galima skaityti ir kaip subtilų mirties bei atminties paveikslą: klausimas „ar miega motinėlė?“ tampa švelnia mirties metafora (užmigti = mirti), o ant tėvų sodinama mėta ir diemedis – kapų žolynais. Tokiu skaitiniu ši migdomoji sutartinė virsta tylia rauda ir pagarba mirusiems tėvams, kurioje mirtis sušvelninama iki ramaus, kvapnaus miego.
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): simboliai ir posakiai
- Baltoji patalėlė
- Klojamas baltas patalas tėvams. Jis žymi globą ir poilsio (ar paskutinio poilsio) paruošimą.
- Mėtytėlė ir motinėlė
- Sodinama mėta gretinama su migdoma motina. Mėta yra ir kapų, atminimo žolynas.
- Diemedėlis ir tėvelis
- Sodinamas diemedis gretinamas su migdomu tėvu. Diemedis taip pat sodinamas ant kapų.
- „Ar žydi, ar kvepia, ar miega"
- Kartojami klausimai apie augalą ir tėvą. „Miega“ gali būti ir švelni mirties metafora.
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): sutartinės istorija
„Lioj saudailio vokaro“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip II tomo Nr. 628. Pagal metriką ją 1937 m. užrašyta iš 74 metų dainininkės D. Šlapelienės Kupiškio valsčiuje (Panevėžio aps.) – vienoje turtingiausių sutartinių vietų. Tai švelni, migdomoji sutartinė su priegiesmiu „vokaro“ (vakaro), paremta tėvų gretinimu su kvapniais augalais: motina – su mėta, tėvas – su diemedžiu.
Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), II-628
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): šaltiniai
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): dažniausiai užduodami klausimai
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): apie ką ši sutartinė?
Apie tėvų globą: motina gretinama su žydinčia mėta, tėvas – su diemedžiu, jie švelniai migdomi.
Ar tai tik migdomoji daina?
Mėta ir diemedis yra kapų žolynai, todėl „migdymą“ ir „sodinimą“ galima skaityti ir kaip subtilų mirusių tėvų atminimo bei raudos vaizdą.
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): kas ją užrašė?
1937 m. iš 74 metų D. Šlapelienės Kupiškio valsčiuje (Panevėžio aps.).
Ką reiškia „vokaro“?
Tai tarminė „vakaro“ forma, veikianti kaip priegiesmis.
Lioj saudailio vokaro (lioj, sodai, lioj): kur ją rasti šaltinyje?
Slaviūno rinkinyje ji pažymėta kaip II tomo Nr. 628.