Kaip sėjau linelį žodžiai

Kaip sėjau linelį,
Taip sėjau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė,
Va taip sėjau ir pasėjau.

Kaip augo linelis,
Taip augo linelis.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip augo ir užaugo.

Kaip roviau linelį,
Taip roviau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip roviau ir nuroviau.

Kaip rišau saujelę,
Taip rišau saujelę.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip rišau ir surišau.

Kaip plūkiau linelį,
Taip plūkiau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip plūkiau ir nuplūkiau.

Kaip klojau linelį,
Taip klojau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip klojau ir paklojau.

Kaip ėmiau linelį,
Taip ėmiau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip ėmiau ir suėmiau.

Kaip myniau linelį,
Taip myniau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip myniau ir išmyniau.

Kaip verpiau linelį,
Taip verpiau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip verpiau ir suverpiau.

Kaip audžiau linelį,
Taip audžiau linelį.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip audžiau ir išaudžiau.

Kaip rėžiau drobeles,
Taip rėžiau drobeles.
Siūdi liūdi linelis,
Šalavijo šakelė.
Va taip rėžiau ir surėžiau.

◈ Slaviūno dainyne: SlS III-1311.

Kaip sėjau linelį: sutartinės interpretacija

Šią dvejinę sutartinę su priegiesmiu „siūdi liūdi linelis, šalavijo šakelė" galima suprasti kaip darbo sutartinę, vaizduojančią visą lino apdorojimo eigą. Eilutės nuosekliai vardija veiksmus: sėjau, augo, roviau, rišau, plūkiau, klojau, ėmiau, myniau, verpiau, audžiau, rėžiau drobeles. Šį išvardijimą galima interpretuoti kaip darbų grandinę nuo sėjos iki gatavo audeklo.

Kiekviena eilutė užbaigiama formule „va taip sėjau ir pasėjau", kuri pabrėžia darbo užbaigtumą. Šį bruožą galima suprasti kaip ritmišką, darbą lydintį dainavimą, kur kartojama struktūra padeda išlaikyti taktą ir įsiminti veiksmų eilę.

Antra interpretacijos versija. Lino kelias nuo sėjos iki drobelių Lietuvių kultūroje yra ir merginos gyvenimo kelias: lino apdorojimas buvo moterų darbas, o galutinis jo vaisius – drobės – sudarė nuotakos kraitį. Todėl visą sutartinę galima skaityti kaip simbolinį merginos brendimo ir pasirengimo santuokai paveikslą: kartu su linu „auga“, „nokina“ ir „rengiasi“ ir pati mergina. Šalavijas priedainyje yra vestuvių žolė, todėl jis šį skaitymą paremia. Pati dvejinės sutartinės forma – du susiderinantys balsai – tarsi atkartoja darbo monotoniją ir kartu paverčia ją apeiginiu, beveik užkalbamuoju veiksmu.

Kaip sėjau linelį: simboliai ir posakiai

Linelis
Sėjamas ir apdorojamas linas. Jis žymi svarbiausią audinių žaliavą, moterų darbą ir merginos gyvenimo kelią.
Veiksmų virtinė (sėjau, roviau, verpiau, audžiau)
Nuoseklus lino apdorojimo etapų vardijimas. Jis žymi viso darbo eigą iki drobės ir kraičio.
Formulė „va taip sėjau ir pasėjau"
Kiekvieną veiksmą užbaigianti frazė. Ji žymi darbo užbaigtumą ir ritminę struktūrą.
Priegiesmis „siūdi liūdi linelis, šalavijo šakelė"
Kartojamas garsažodinis priegiesmis su linu ir šalaviju (vestuvių žole). Jis žymi sutartinės ritminį ir apeiginį pagrindą.

Kaip sėjau linelį: sutartinės istorija

„Kaip sėjau linelį“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip III tomo Nr. 1311. Tai dvejinė darbo sutartinė su priegiesmiu „siūdi liūdi linelis, šalavijo šakelė“; dvejines gieda du balsai (arba grupės), kartu pradėdami ir baigdami. Darbo sutartinių Lietuvių tradicijoje užrašyta daugiausia, o lino apdorojimo dainos yra vienos archajiškiausių jų atmainų.

Sutartinė nuosekliai pereina visą lino kelią – nuo sėjos iki drobelių – ir kiekvieną žingsnį užsklendžia formule „va taip … ir …“. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

šaltiniai

  • Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), III-1311
  • D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)