Ka tu bitele žodžiai

Ka tu bitele,
Ka tu bitele, lylia,
Syra nuliūdai,
Syra nuliūdai, lylia?

Kap man neliūdec,
Kap man neliūdec, lylia?
Girdziu bicinų,
Girdziu bicinų, lylia,
Toli pagautas,
Toli pagautas, lylia,
Krascin nundetas,
Krascin nundetas, lylia.

Skrancme, bitele,
Skrancme, bitele, lylia,
Maš išvaduosim,
Maš išvaduosim, lylia,
Baltais koreliais,
Baltais koreliais, lylia,
Saldu miduciu,
Saldu miduciu, lylia.

Ka tu sesule,
Ka tu sesule, lylia,
Jauna nuliūdai,
Jauna nuliūdai, lylia?

Kap man neliūdec,
Kap man neliūdec, lylia?
Girdziu brolelį,
Girdziu brolelį, lylia,
Dzidzioj nevalioj,
Dzidzioj nevalioj, lylia.

Ame, sesule,
Ame, sesule, lylia,
Maš išvaduosme,
Maš išvaduosme, lylia,
Meiliais žodeliais,
Meiliais žodeliais, lylia,
Baltom runkelem,
Baltom runkelem, lylia.

◈ Slaviūno dainyne: SlS II-498.

Ka tu bitele: sutartinės interpretacija

Šią sutartinę su priegiesmiu „lylia" galima suprasti kaip dainą apie bitės ir sesers nuliūdimą dėl nelaisvėn patekusio artimo. Bitelė nuliūdusi, nes girdi bitiną, toli pagautą, svetimame krašte nuneštą; kitos bitės žada jį išvaduoti baltais koreliais ir saldžiu midučiu. Šį vaizdą galima interpretuoti kaip rūpestį dėl prarasto artimojo.

Antroji dalis paraleliai pereina į sesers ir brolio santykį: sesulė nuliūdusi, nes girdi brolelį didžioje nevalioje, o kitos žada jį išvaduoti meiliais žodeliais ir baltomis rankelėmis. Šį gretinimą galima suprasti kaip bičių pasaulio sutapatinimą su žmonių šeima, kur brolio nelaisvė atitinka bitino pagavimą.

Antra interpretacijos versija. „Didžioji nevalia“, į kurią patenka brolis, Lietuvių dainose dažnai reiškia kariuomenės ėmimą ar nelaisvę svetimame krašte – tai socialinė XVIII–XIX a. realybė, kai jaunus vyrus išvarydavo į ilgą karo tarnybą. Tad po bičių alegorija slypi konkretus skausmas dėl į karą paimto brolio. Įdomu, kad išvaduoti žadama ne ginklu, o „baltais koreliais, saldžiu midučiu“ ir „meiliais žodeliais, baltomis rankelėmis“ – tai yra moteriška, bendruomeninė, beveik užkalbamoji galia. Sutartinė tampa giesme apie tai, kaip prarastą artimą bandoma sugrąžinti meile ir bendru balsu, o ne jėga.

Ka tu bitele: simboliai ir posakiai

Bitelė ir bitinas
Nuliūdusi bitė ir toli pagautas bitinas. Jie žymi sielą ir artimą žmogų bičių pavidalu.
Toli pagautas, svetimame krašte
Į svetimą kraštą nuneštas bitinas. Jis žymi nelaisvę ir atskyrimą nuo namų.
Baltieji koreliai ir saldus midutis
Bičių išvadavimo priemonės. Jie žymi švelnią, bendruomeninę pastangą sugrąžinti artimą.
Brolelis didžioje nevalioje
Į nelaisvę ar kariuomenę patekęs brolis. Jis žymi sesers ilgesį ir lygiagretumą su bitino likimu.

Ka tu bitele: sutartinės istorija

„Ka tu bitele“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip II tomo Nr. 498. Tai sutartinė su priegiesmiu „lylia“, sukurta paraleliu bičių ir žmonių pasaulių gretinimu: nuliūdusi bitelė dėl toli pagauto bitino atliepia nuliūdusią seserį dėl nelaisvėn patekusio brolio. Tarminės formos (syra, kap, dzidžioj, runkelem) rodo dzūkišką užrašymą.

Bitė Lietuvių tradicijoje siejama su siela, bendruomene ir „bičiulyste“, todėl bičių ir šeimos sutapatinimas šiose sutartinėse nėra atsitiktinis. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje; 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

šaltiniai

  • Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), II-498
  • D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)