Gegutytė sodi žodžiai
Gegutytė sodi,
Sodi, sodi.
Gegutytė kukavo
Žaliam sodely.
Sodi, sodi,
Gegutytė sodi.
Kukavo, kukavo,
Sodelį budino.
Slaviūno rinkinio variantas (SlS III-1541, užr. A. Sabaliausko apie 1911 m. Savučiuose)
Gegutyte sodi,
Sodely kukavo.
Gegute sodi,
Sodi kukavo.
Gegutytė sodi: sutartinės interpretacija
Gegutė Lietuvių dainose dažnai praneša ilgesį, našlaitystę ar pavasarį. Šioje sutartinėje ji sutraukiama į labai trumpą sodo vaizdą. Dėl to svarbiausias tampa ne siužetas, o garsas: kukavimas susilieja su giedotojų balsais.
Sodas yra prižiūrėta, kultūrinė Gamtos erdvė. Gegutė joje atneša laukinį balsą, todėl sutartinė sujungia namų erdvę ir girios paukštį.
Antra interpretacijos versija. Slaviūno variante gegutė „sodelį budina“ – tai pavasario žadinimo, atbudimo vaizdas, artimas kalendorinėms apeigoms, kuriose paukščio balsas pažymi Gamtos atgijimą. Lietuvių tikėjimuose gegutė yra pranašingas paukštis: jos kukavimu būrė, kiek metų liko gyventi, o kartais ji siejama su mirusios motinos ar protėvių balsu. Pridėjus Sabaliausko užrašytą pastabą, kad sutartinė buvo šokama poromis besikeičiant, ją galima skaityti kaip pavasario žaidimą-ratelį, kuriame paukščio balsas, šokis ir polifonija kartu „budina“ sodą ir bendruomenę naujam gyvybės ratui.
Gegutytė sodi: simboliai ir posakiai
- Gegutytė
- Pavasario, ilgesio ir pranašystės paukštis; jo balsas lengvai virsta dainos struktūra.
- Sodas
- Prižiūrėta namų Gamtos erdvė, kurioje paukščio balsas tampa bendruomenės garsu.
- Sodelį budino
- Gegutės kukavimu žadinamas sodas – pavasario atbudimo, kalendorinės apeigos vaizdas.
- Šokio ratas
- Sabaliausko pastaboje sutartinė šokama poromis besikeičiant – tai žaidimo-ratelio forma.
Gegutytė sodi: sutartinės istorija
„Gegutytė sodi“ Slaviūno rinkinyje turi bent du III tomo įrašus. III-1541 variantą apie 1911 m. Savučiuose (Vabalninko vls., Biržų aps.) iš 25-metės Alzbietos Paliulienės-Gaidelytės užrašė kunigas ir tautosakininkas Adolfas Sabaliauskas – vienas pirmųjų sutartinių rinkėjų. Įrašas priskiriamas keturinėms ir instrumentinėms (skudučių) sutartinėms, o prie teksto yra pastaba: „Viena dainuoja, kita užutaria ir dainuodamos šoka.“ Tai liudija, kad sutartinė buvo ne tik giedama, bet ir šokama.
Pavadinimo forma „sodi“ yra archajiška ir garsažodinė: ji kartu gali priminti sodą ir veikti kaip ritminis priegiesmis. Biržų–Vabalninko kraštas, kaip ir Taujėnai, yra viena svarbiausių sutartinių vietų šiaurės rytų Aukštaitijoje.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- A. Sabaliauskas. Sutartinių ir kitų dainų rinkiniai (XX a. pradžia)
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija (sutartines.info)
Gegutytė sodi: šaltiniai
Gegutytė sodi: dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia „sodi“?
Tai gali veikti ir kaip sodo formą primenantis žodis, ir kaip priegiesminis skiemuo. Sutartinėse tokia dviprasmybė įprasta.
Kodėl gegutė svarbi?
Gegutė Lietuvių dainose neša ilgesio, pavasario ir pranašystės simboliką; tikėta, kad jos kukavimu galima burti.
Ar ši sutartinė šokama?
Taip. A. Sabaliausko pastaboje nurodyta: viena dainuoja, kita užutaria, ir dainuodamos šoka.
Gegutytė sodi: kas ją užrašė?
Apie 1911 m. Savučiuose (Biržų aps.) iš Alzbietos Paliulienės-Gaidelytės ją užrašė A. Sabaliauskas.
Gegutytė sodi: kodėl tekstas toks trumpas?
Trumpi tekstai sutartinėse kartojami ir persipina balsais, todėl jų muzikinė forma turtingesnė už žodinį ilgį.
Kodėl ji dedama prie keturinių?
Slaviūno įrašas šią sutartinę priskiria keturinėms (ir instrumentinėms) sutartinėms.