Dobilio, dobilėli žodžiai
Dobilio, dobilėli,
Dobilio, dobilėli.
Kas ten pučia per girelę?
Dobilio, dobilėli.
Vėjas pučia per girelę,
Dobilio, dobilėli.
Kas ten joja per laukelį?
Dobilio, dobilėli.
Jaunas brolis per laukelį,
Dobilio, dobilėli.
Slaviūno rinkinio variantas (SlS II-601, užr. 1925 m. Vepriuose)
Dobilio, dobilėli, dobilio.
Ko girelė ūžė, dobilio?
Dobilio, dobilėli, dobilio.
Užtat giria ūžė, dobilio,
Dobilio, dobilėli, dobilio,
Kad vėjelis pūtė, dobilio.
Dobilio, dobilėli: sutartinės interpretacija
Dobilas dainoje yra žalias, žemės ir sėkmės augalas. Priegiesmis „dobilio, dobilėli“ suteikia balsams tvirtą ritminę atramą ir leidžia trumpoms klausimų eilutėms skambėti kaip Gamtos stebėjimui.
Kai variantuose atsiranda kelionės ar raitelio motyvai, dobilas tampa ne vien pievos augalu. Jis sujungia namų lauką su platesniu istoriniu keliu.
Antra interpretacijos versija. Vepriuose užrašytas variantas yra grynas Gamtos klausimo–atsakymo (mįslės) tekstas: „Ko girelė ūžė? – Kad vėjelis pūtė.“ Tokią dialoginę sandarą sutartinių tyrėjai laiko archajiška: daina ne pasakoja, o lyg užkalbėjimu įvardija pasaulio tvarką ir jos priežastis. Dobilas (dobilas, trilapis) liaudies tradicijoje siejamas su sėkme, gausa ir vešlumu, todėl jo nuolat kartojamas vardas gali būti ne vien skambus priedainis, bet ir derlių bei gyvybę šaukiantis žodis. Pati polifonija čia tampa garsiniu vėjo ir girios ūžesio atvaizdu – balsai „ūžia“ kaip giria.
Dobilio, dobilėli: simboliai ir posakiai
- Dobilas
- Žalias lauko augalas, siejamas su gyvybe, sėkme, gausa ir dainos ritmu.
- Vėjas per girelę
- Gamtos judėjimas, kuriam atsako sutartinės balsai; mįslės atsakymas, kodėl giria ūžia.
- Jaunas brolis
- Kelionės ar šeimos atstovo figūra svetainės variante.
- Priegiesmis „dobilio“
- Kartojamas garsas veikia kaip balsų jungtis ir gali būti gyvybę bei sėkmę šaukiantis žodis.
Dobilio, dobilėli: sutartinės istorija
„Dobilio, dobilėli“ Slaviūno rinkinyje turi kelis įrašus: II tomo Nr. 601 ir III tomo Nr. 1258 variantus – tai rodo ne vieną tekstą, o gyvą sutartinių šeimą su tuo pačiu dobilo priegiesmiu. II-601 variantą 1925 m. Vepriuose (Ukmergės aps.) iš 47-metės Felicijos Terasienės užrašė Pr. Pauliukonis (LTR 734(44)); jis priskiriamas trejinėms ir dainoms apie Gamtą. Šiame variante daina sukasi apie mįslę – kodėl girelė ūžia? – ir atsakymą: todėl, kad vėjelis pūtė.
Kitas, svetainėje pateiktas variantas prideda kelionės, raitelio motyvą: per laukelį joja jaunas brolis. Išlikęs LLTI garso įrašas daro šią sutartinę ypač vertingą – galima tikrinti ne tik žodžius, bet ir balsų persipynimą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija, LTR 734(44) (sutartines.info)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Dobilio, dobilėli: šaltiniai
Dobilio, dobilėli: dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl dobilas toks dažnas sutartinėse?
Dobilas yra trumpas, skambus ir simboliškai žalias, sėkmę bei gausą reiškiantis augalas, todėl tinka priegiesmiui.
Ar yra keli šios sutartinės variantai?
Taip. Slaviūno rinkinyje yra II-601 (Gamtos mįslė) ir III-1258 (kelionės) variantai, o LLTI turi ir garso įrašą.
Kas užrašė II-601 variantą?
1925 m. Vepriuose iš Felicijos Terasienės jį užrašė Pr. Pauliukonis (LTR 734(44)).
Ką reiškia Gamtos klausimai?
Jie leidžia dainai judėti mįslės principu: klausiama, kas pučia, kas ūžia ar kas joja per erdvę – tai archajiška sutartinių sandara.
Dobilio, dobilėli: ar tai trejinė?
Taip, pagrindiniai Slaviūno įrašai klasifikuojami kaip trejinės.
Kur galima išgirsti melodiją?
LLTI garso įrašo nuoroda pateikta šaltinių sąraše.