Bėga vilkas per barą žodžiai
Bėga vilkas per barą,
Rūta žalioja.
Kur tu bėgi, vilkeli?
Rūta žalioja.
Bėgu jauną bernelį
Per rugius vaduoti.
Rūta žalioja.
Bėga vilkas per barą,
Rūta žalioja.
Slaviūno rinkinio variantas (SlS III-1726, keturinė ruginė, užr. 1936 m. Rupinuose)
Pirmoji pora:
Bėga vilkas per barą.
Vesk, vilkeli, tiesiai barelį.
Atvesk, vilkeli, jauną bernelį.
Antroji pora (atsako litanijos būdu):
Rūta žalioja!
Rūta žalioja!
Bėga vilkas per barą: sutartinės interpretacija
„Baras“ čia yra siaura rugių ar lauko juosta. Per ją bėgantis vilkas perkelia dainą iš ramios žemdirbystės erdvės į įtampos lauką. Vilkas gali būti ir pavojus, ir žinios nešėjas.
Priegiesmis „Rūta žalioja“ priešpriešina laukinį vilko judesį ir žalią, kultūrinę rūtos tvarką. Dėl to sutartinė skamba kaip trumpa scena apie ribą tarp laukinio pasaulio ir žmogaus bendruomenės.
Antra interpretacijos versija šią sutartinę laiko „rugine“ – darbo, rugiapjūtės giesme, o vilkas joje ne pjauna, o „vaduoja jauną bernelį per rugius“. Toks vilkas artimesnis lauko dvasiai ar globėjui negu plėšrūnui: jis išveda bernelį iš rugių baro, tarsi padėtų pereiti darbo ir brandos ribą. Rūta sutartinėse žymi mergaitės skaistumą ir garbę, todėl „Rūta žalioja“ priedainis šią ruginę sutartinę sieja ir su vestuviniu, jaunimo brandos sluoksniu: rugiapjūtės laukas tampa vieta, kur susitinka darbas, pora ir bendruomenės tvarka.
Bėga vilkas per barą: simboliai ir posakiai
- Vilkas
- Laukinės jėgos ir ribos figūra. Ruginėje sutartinėje jis ne plėšia, o „vaduoja“ bernelį – veikia kaip lauko globėjas ar tarpininkas.
- Baras
- Rugiapjūtės juosta, kurią pjovėjas nudirba per dieną. Ji suteikia dainai darbo erdvę.
- Rūta žalioja
- Antrosios poros priedainis. Rūta žymi mergaitės skaistumą, garbę ir žaliuojantį pastovumą.
- Keturinė ruginė
- Rugiapjūtės sutartinė, giedama dviejų porų pakaitomis litanijos būdu.
Bėga vilkas per barą: sutartinės istorija
Slaviūno rinkinyje „Bėga vilkas per barą“ nurodoma kaip III tomo Nr. 1726 ir pažymėta kaip „keturinė ruginė“ – tai yra rugiapjūtės sutartinė, giedama dviejų porų pakaitomis. Pagal metriką ją 1936 m. Rupinuose (Kazitiškio apyl., tuometinis Švenčionių, dabar Ignalinos r.) padainavo Marė Čirikienė (75 m.) su jaunesnėmis Veronika ir Galena Čirikytėmis; tekstą užrašė J. Aidulis, melodiją – J. Jurga (LTR 926(20)). Rankraščio pastaboje nurodyta, kad antroji pora atsiliepia „litanijos būdu“ priegiesmiu „Rūta žalioja“.
Archajiškame variante aiškiai matyti keturinės sutartinės sandara: viena pora veda prasminį tekstą apie vilką ir bernelį, kita pakaitomis įstoja su priedainiu. Svetainės tekste šis dialogas sujungtas į vientisesnę eilutę.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija, LTR 926(20) (sutartines.info)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Bėga vilkas per barą: šaltiniai
Bėga vilkas per barą: dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia „baras“?
Tai rugiapjūtės juosta, kurią pjovėjas nudirba. Dainoje jis leidžia vilko judėjimą matyti žemdirbiškoje aplinkoje.
Ar vilkas čia blogas?
Ne. Šaltinyje vilkas „vaduoja jauną bernelį per rugius“ – veikia greičiau kaip lauko globėjas ar tarpininkas, ne plėšrūnas.
Kodėl tai „ruginė“ sutartinė?
Slaviūno metrikoje ji pažymėta kaip keturinė ruginė – rugiapjūtės darbo giesmė.
Bėga vilkas per barą: kaip ji giedama?
Dviem poromis pakaitomis: viena pora veda prasminį tekstą, kita litanijos būdu atsiliepia priedainiu „Rūta žalioja“.
Kur ir kada užrašyta?
1936 m. Rupinuose (dabar Ignalinos r.) iš Marės Čirikienės ir Čirikyčių; tekstą užrašė J. Aidulis, melodiją – J. Jurga.
Kur rasti pirminį įrašą?
Patikimiausia nuoroda yra Slaviūno elektroninė knyga, III tomo Nr. 1726 (LTR 926(20)).