Bėga vilkas per barą žodžiai

Bėga vilkas per barą,
Rūta žalioja.

Kur tu bėgi, vilkeli?
Rūta žalioja.

Bėgu jauną bernelį
Per rugius vaduoti.
Rūta žalioja.

Bėga vilkas per barą,
Rūta žalioja.

Bėga vilkas per barą: sutartinės interpretacija

„Baras“ čia yra siaura rugių ar lauko juosta. Per ją bėgantis vilkas perkelia dainą iš ramios žemdirbystės erdvės į įtampos lauką. Vilkas gali būti ir pavojus, ir žinios nešėjas.

Priegiesmis „Rūta žalioja“ priešpriešina laukinį vilko judesį ir žalią, kultūrinę rūtos tvarką. Dėl to sutartinė skamba kaip trumpa scena apie ribą tarp laukinio pasaulio ir žmogaus bendruomenės.

Bėga vilkas per barą: simboliai ir posakiai

Vilkas
Laukinės jėgos ir ribos figūra. Šioje sutartinėje jis ne tik gąsdina, bet ir juda kaip tarpininkas.
Baras
Lauko ar rugių juosta. Ji suteikia dainai žemdirbišką erdvę.
Rūta žalioja
Priegiesmis, kuriame rūta žymi žmogaus tvarką, garbę ir žaliuojantį pastovumą.
Pakaitinis atsakas
Klausimo ir atsakymo įtampa, tinkanti sutartinių balsų persipynimui.

Bėga vilkas per barą: sutartinės istorija

Slaviūno duomenų bazėje „Bėga vilkas per barą“ nurodoma kaip III tomo Nr. 1726 sutartinė. Tyrimo užrašuose ji siejama su Rupinskų, Ignalinos krašto aplinka ir 1936 m. užrašymu. Tai lauko, rugių ir pakaitinio atsako sutartinė, kur vilkas pasirodo ne vien kaip grėsmė, bet ir kaip judantis tarpininkas.

Puslapyje pateiktas glaustas teksto branduolys pagal Slaviūno incipitą ir priegiesmį. Pilnas šaltinio įrašas tikrinamas Slaviūno elektroninėje knygoje.