Aviža meldė žodžiai
Aviža meldė, prašė pasėti *
Tatato lingo ruto,
Tatato lingo ruto.
Aviža meldė, prašė akėti…
Aviža meldė, prašė lankyti…
Aviža meldė, prašė nupjauti…
Aviža meldė, prašė iškulti…
Aviža meldė, prašė daryti…
Aviža meldė, prašė išgerti…
Aviža meldė, prašė dainuoti…
* Kitoje versijoje vietoje „aviža meldė, prašė pasėti” dainuojama „aviža prašė gražiai pasėti” ir t. t.
*** Jukonių kaimas, Panevėžio apskritis. Slaviūno rinkinyje SlS I-194
Aviža meldė: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „tatato lingo ruto" galima suprasti kaip darbo sutartinę, kurioje pati aviža prašo žmogaus darbų. Eilutės nuosekliai vardija javo kelią: prašė pasėti, akėti, lankyti, nupjauti, iškulti, daryti, išgerti, dainuoti. Šį personifikuotą prašymą galima interpretuoti kaip žaismingą būdą dainuojant pereiti per visą darbų grandinę.
Tai, kad aviža pati „prašo" kiekvieno darbo, galima suprasti kaip augalo sužmoginimą, būdingą archajiškai liaudies poetikai, kur javai, medžiai ir paukščiai kalba kaip žmonės. Toks kalbėjimas dainai suteikia apeiginio, beveik užkalbamojo pobūdžio: tarsi pats javas primintų, ką reikia padaryti, kad iš lauko derlius pereitų į žmonių stalą.
Paskutiniai veiksmai, prašymas išgerti ir dainuoti, leidžia šią sutartinę interpretuoti kaip darbo virsmą švente: nuo sėjos iki vaišių ir dainos. Tai viena galima prasmė, tačiau javo kelio nuo sėjos iki bendruomenės susibūrimo motyvas sutartinėje aiškus.
Aviža meldė: simboliai ir posakiai
- Aviža, kuri „prašo"
- Personifikuotas javas, prašantis kiekvieno darbo. Jis žymi augalo sužmoginimą archajiškoje poetikoje.
- Darbų grandinė (pasėti, nupjauti, iškulti)
- Nuoseklus žemės ūkio darbų vardijimas. Jis žymi viso javo kelio apdorojimą.
- Prašė išgerti ir dainuoti
- Paskutiniai darbo virtinės žingsniai. Jie žymi darbo pabaigos vaišes ir šventę.
- Priegiesmis „tatato lingo ruto"
- Prasminės reikšmės beveik neturintis ritminis priegiesmis. Jis žymi sutartinės balsų pynimo ir ritmo pagrindą.