Aviža meldė žodžiai
Aviža meldė, prašė pasėti *
Tatato lingo ruto,
Tatato lingo ruto.
Aviža meldė, prašė akėti…
Aviža meldė, prašė lankyti…
Aviža meldė, prašė nupjauti…
Aviža meldė, prašė iškulti…
Aviža meldė, prašė daryti…
Aviža meldė, prašė išgerti…
Aviža meldė, prašė dainuoti…
* Kitoje versijoje vietoje „aviža meldė, prašė pasėti” dainuojama „aviža prašė gražiai pasėti” ir t. t.
*** Jukonių kaimas, Panevėžio apskritis. Slaviūno rinkinyje SlS I-194
Aviža meldė: sutartinės interpretacija
Šią sutartinę su priegiesmiu „tatato lingo ruto" galima suprasti kaip darbo sutartinę, kurioje pati aviža prašo žmogaus darbų. Eilutės nuosekliai vardija javo kelią: prašė pasėti, akėti, lankyti, nupjauti, iškulti, daryti, išgerti, dainuoti. Šį personifikuotą prašymą galima interpretuoti kaip žaismingą būdą dainuojant pereiti per visą darbų grandinę.
Tai, kad aviža pati „prašo" kiekvieno darbo, galima suprasti kaip augalo sužmoginimą, būdingą archajiškai liaudies poetikai, kur javai, medžiai ir paukščiai kalba kaip žmonės. Toks kalbėjimas dainai suteikia apeiginio, beveik užkalbamojo pobūdžio: tarsi pats javas primintų, ką reikia padaryti, kad iš lauko derlius pereitų į žmonių stalą.
Antra interpretacijos versija. Personifikuotą javą, kuris pats reikalauja, kad būtų pasėtas, nupjautas ir iškultas, galima skaityti kaip agrarinę sympatinę magiją: dainuojant visą darbų kelią iš anksto „užsakomas“ sėkmingas derlius. Tai, kad grandinė baigiasi ne darbu, o „išgerti, dainuoti“, leidžia sutartinę matyti kaip viso žemdirbio metų rato sutrauką – nuo sėjos iki pabaigtuvių vaišių ir bendros dainos. Pati sutartinė tampa to rato dalimi: ji ne tik aprašo darbą, bet ir užbaigia jį švente, kurioje skamba pati daina.
Aviža meldė: simboliai ir posakiai
- Aviža, kuri „prašo"
- Personifikuotas javas, prašantis kiekvieno darbo. Jis žymi augalo sužmoginimą archajiškoje poetikoje ir gali veikti kaip derlių „užsakanti“ magija.
- Darbų grandinė (pasėti, nupjauti, iškulti)
- Nuoseklus žemės ūkio darbų vardijimas. Jis žymi viso javo kelio apdorojimą.
- Prašė išgerti ir dainuoti
- Paskutiniai darbo virtinės žingsniai. Jie žymi darbo pabaigos vaišes ir šventę, į kurią virsta visas javo kelias.
- Priegiesmis „tatato lingo ruto"
- Prasminės reikšmės beveik neturintis ritminis priegiesmis. Jis žymi sutartinės balsų pynimo ir ritmo pagrindą.
Aviža meldė: sutartinės istorija
„Aviža meldė“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip I tomo Nr. 194 ir siejama su Jukonių kaimu (Panevėžio aps.). Tai darbo sutartinė – darbo sutartinių užrašyta daugiausia. Jos eilutės nuosekliai vardija viso javo kelią nuo sėjos iki vaišių ir dainos, o pati aviža kalba pirmu asmeniu, „prašydama“ kiekvieno darbo.
Užrašytas ir kitas šios sutartinės variantas, kuriame vietoje „aviža meldė, prašė pasėti“ dainuojama „aviža prašė gražiai pasėti“ – tai rodo, kaip ta pati sutartinė skirtingose vietose ar dainininkių lūpose įgaudavo nedidelių teksto skirtumų. Sutartinės klestėjo XVI–XIX a. šiaurės rytų Aukštaitijoje, o 2010 m. įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), I-194
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Aviža meldė: šaltiniai
Aviža meldė: dažniausiai užduodami klausimai
Su kokia vietove siejama sutartinė „Aviža meldė“?
Slaviūno rinkinyje (SlS I-194) ji siejama su Jukonių kaimu Panevėžio apskrityje.
Kokio tipo sutartinė yra „Aviža meldė“?
Tai darbo sutartinė, vardijanti viso javo (avižos) kelią nuo sėjos iki pabaigtuvių vaišių.
Kodėl aviža pati „prašo“ darbų?
Tai augalo sužmoginimas, būdingas archajiškai poetikai; jį galima skaityti ir kaip derlių „užsakančią“ agrarinę magiją.
Ar yra kitas teksto variantas?
Taip, vietoje „aviža meldė, prašė pasėti“ kai kur dainuojama „aviža prašė gražiai pasėti“ – tai nedidelis teksto skirtumas.
Ką reiškia „tatato lingo ruto“?
Tai ritminis priegiesmis be tiesioginės žodyno reikšmės; jis palaiko balsų pynimą.