Antinas antelę vadinojo žodžiai

Antinas kviečia antelę tarp nendrių prie plačios upės, tolumoje matyti medžiotojų šešėliai

Antinas antelę vadinojo,
Antelę vadinojo.

Plaukim, antele, Daugavėlėn,
Plaukim, antele, vandenėlin.

Neisiu, antinėli, neplauksiu,
Medėjai mane gaudys.

Gaudys antelę, pjaus antelę,
Virs antelę puodely.

Antinas antelę vadinojo,
Antelę vadinojo.

Antinas antelę vadinojo: sutartinės interpretacija

Antinas kviečia, bet antelė žino pasaulio pavojų. Tokia dialogo forma leidžia sutartinei trumpai parodyti viliojimą ir atsargumą. Vandenys atrodo laisvi, tačiau juose tyko medžiotojai.

Maisto grandinės motyvas - gaudys, pjaus, virs - skamba šiurkščiai, bet sutartinėse toks tiesumas nėra neįprastas. Jis primena, kad gamtos pasaulis dainose nėra vien dekoratyvus.

Antinas antelę vadinojo: simboliai ir posakiai

Antinas ir antelė
Paukščių pora, per kurią daina kalba apie kvietimą, pavojų ir atsargumą.
Daugavėlė
Platus vandens kelias, kviečiantis plaukti, bet ir atveriantis pavojų.
Medėjai
Medžiotojai, įvedantys į dainą gaudymo ir mirties grėsmę.
Puodelis
Buitinis, net komiškai žiaurus pabaigos vaizdas.

Antinas antelę vadinojo: sutartinės istorija

Slaviūno I tomo Nr. 18 „Antinas antelę vadinojo“ priskiriamas dvejinėms ir medžioklės sutartinių aplinkai. Tyrimo pastabos mini Oną Petrauskienę-Krasauskaitę, Kriaunų-Ukmergės tradicijos ryšį ir dialoginę antino bei antelės struktūrą.

Dainos turinys turi tamsaus humoro: kvietimas plaukti greitai virsta antelės baime būti pagautai, papjautai ir išvirtai.

Antinas antelę vadinojo: šaltiniai