Antinas antelę vadinojo žodžiai
Antinas antelę vadinojo,
Antelę vadinojo.
Plaukim, antele, Daugavėlėn,
Plaukim, antele, vandenėlin.
Neisiu, antinėli, neplauksiu,
Medėjai mane gaudys.
Gaudys antelę, pjaus antelę,
Virs antelę puodely.
Antinas antelę vadinojo,
Antelę vadinojo.
Slaviūno rinkinio variantas (SlS I-18, užr. 1936 m. Paželviuose)
Antinas antelę vadinojo:
— Eikš, mano antele, arčiau manęs.
— Oi neiki, antele, neklausyki.
Dės tavo galvelę kirtėjuosin,
Leis tavo kraujelį Dauguvosin,
O margas plunksneles perinuosin,
O pačią antelę katiluosin.
Antinas antelę vadinojo: sutartinės interpretacija
Antinas kviečia, bet antelė žino pasaulio pavojų. Tokia dialogo forma leidžia sutartinei trumpai parodyti viliojimą ir atsargumą. Vandenys atrodo laisvi, tačiau juose tyko medžiotojai.
Maisto grandinės motyvas - gaudys, pjaus, virs - skamba šiurkščiai, bet sutartinėse toks tiesumas nėra neįprastas. Jis primena, kad Gamtos pasaulis dainose nėra vien dekoratyvus.
Antra interpretacijos versija. Slaviūno variante ryškesnis įspėjimo motyvas: antrasis balsas perspėja antelę neklausyti antino, nes jo kvietimas veda į mirtį. Tokią paukščių alegoriją galima skaityti kaip įspėjimą merginai dėl klastingo ar netikro mylimojo: gražus kvietimas „arčiau manęs“ slepia pavojų, o patiklumas baigiasi pražūtimi. Antelės virtimas iš gyvo paukščio į „katilo“ turinį atkartoja archajišką sutartinių virsmų grandinę, kurioje Gamta ir žmogaus likimas susilieja. Kartu tai medžioklės sutartinė, kurioje Gamtos pavojus įvardijamas tiesiai, be pagražinimų.
Antinas antelę vadinojo: simboliai ir posakiai
- Antinas ir antelė
- Paukščių pora, per kurią daina kalba apie viliojimą, pavojų ir atsargumą; galima netikro mylimojo alegorija.
- Daugavėlė (Dauguva)
- Platus vandens kelias, kviečiantis plaukti, bet ir atveriantis pavojų; sieja dainą su Aukštaitijos–Latvijos paribiu.
- Medėjai / kirtėjai
- Medžiotojai ir skerdėjai, įvedantys į dainą gaudymo ir mirties grėsmę.
- Puodelis / katilas
- Buitinis, net komiškai žiaurus pabaigos vaizdas; antelės virsmas iš gyvybės į maistą.
Antinas antelę vadinojo: sutartinės istorija
„Antinas antelę vadinojo“ Slaviūno rinkinyje pažymėta kaip I tomo Nr. 18; ji priskiriama dvejinėms, darbo ir medžioklės sutartinėms. Pagal metriką ją 1936 m. Paželviuose (Želvos vls., Ukmergės aps.) iš 89 metų dainininkės Onos Petrauskienės-Krasauskaitės (kilusios iš Kriaunų, Rokiškio aps.) tekstą ir melodiją užrašė J. Kartenis (LTR 963(22)). Rankraštyje pažymėta: „Pirmoji dainininkė renka, antroji pataria“ – tai tiksliai nusako dvejinės sutartinės sandarą.
Įdomu, kad Slaviūno variantas yra grėsmingesnis už svetainėje pateiktą: jame antrasis balsas įspėja antelę neklausyti antino, nes jis viliojąs ją į pražūtį (galva – kirtėjams, kraujas – Dauguvai, plunksnos – pūkams, pati – į katilą). Upės Dauguvos (Daugavos) paminėjimas sieja dainą su šiaurės rytų Aukštaitijos ir Latvijos paribiu.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959), I-18
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija, LTR 963(22) (sutartines.info)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Antinas antelę vadinojo: šaltiniai
Antinas antelę vadinojo: dažniausiai užduodami klausimai
Ar tai dvejinė?
Taip; rankraštyje pažymėta „pirmoji renka, antroji pataria“ – tai dvejinės sandara.
Kuo Slaviūno variantas skiriasi?
Jame antrasis balsas įspėja antelę neklausyti antino, nes jis viliojąs ją į pražūtį – ryškesnis įspėjimo motyvas.
Kodėl antelė atsisako plaukti?
Ji bijo medžiotojų; jos atsargumas dainoje svarbesnis už antino kvietimą.
Antinas antelę vadinojo: kokia gilesnė prasmė?
Paukščių dialogą galima skaityti kaip įspėjimą merginai dėl klastingo ar netikro mylimojo.
Antinas antelę vadinojo: kas ją užrašė?
1936 m. Paželviuose iš 89 metų Onos Petrauskienės-Krasauskaitės ją užrašė J. Kartenis.
Kodėl minima Dauguva?
Ji suteikia vandens erdvei konkretų vardą ir sieja dainą su Aukštaitijos–Latvijos paribiu.