Aglala aukštuola, laduto žodžiai
Aglala aukštuola, laduto,
Aglala aukštuola, laduto.
Ko tu aukšta užaugai, laduto?
Ko tu miške išlapojai, laduto?
Gegutėlė ten kukavo, laduto,
Lakštingala ten giedojo, laduto.
Aglala aukštuola, laduto,
Laduto, laduto.
Slaviūno rinkinio variantas (SlS II-648, užrašyta 1932 m. Taujėnuose)
Aglala aukštuola, laduto,
Kam praaugai, laduto tuto,
Kam pradužėjai, laduto?
Visas girias paukšteliai, laduto tuto,
Visas girias medeliai, laduto,
Visas pilkas gegutes, laduto tuto,
Visas girias lakštingalas, laduto.
Aglala aukštuola, laduto: sutartinės interpretacija
Aukštuola gali būti suprantama kaip aukšta augalo, medžio ar merginos figūra. Aplink ją telkiasi paukščiai: gegutė ir lakštingala. Abu paukščiai Lietuvių dainose turi stiprų balsinį krūvį, todėl jie tinka sutartinės skambesio pasauliui.
„Laduto“ čia veikia kaip garso ašis. Ji palaiko balsų pulsą ir leidžia trumpoms vaizdo eilutėms skleistis ne pasakojimu, o kartojimu.
Antra interpretacijos versija. Slaviūno užrašytame archajiškesniame variante medis klausiamas „kam praaugai, kam pradužėjai“, o atsakoma, kad jis pilnas „visos girios“ paukštelių, medelių, pilkų gegučių ir lakštingalų. Tokį vaizdą galima skaityti kaip pasaulio medžio motyvą: viena aukšta eglė surenka po savimi visą girią ir visus jos balsus. Sutartinių tyrėja Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė pabrėžia, kad po kasdieniu sutartinės vaizdu neretai slypi senesnis apeiginis, mitinis sluoksnis, todėl „aukštą medį“ čia galima suprasti ne tik kaip merginos paveikslą, bet ir kaip kosminės darnos, gyvybės susitelkimo ženklą.
Aglala aukštuola, laduto: simboliai ir posakiai
- Aglala
- Retas garsažodinis pradžios žodis. Jo svarba pirmiausia ritminė ir skambesinė.
- Aukštuola
- Aukšta figūra, kurią galima sieti su medžiu, augalu ar iškilusia merginos vaizduote, archajiškame variante – su pasaulio medžiu.
- Gegutė
- Pavasario, ilgesio ir balso paukštis, dažnas Lietuvių dainose.
- Lakštingala
- Giedojimo ir gražaus balso simbolis, tinkantis sutartinių garsinei poetikai.
Aglala aukštuola, laduto: sutartinės istorija
„Aglala aukštuola, laduto“ Slaviūno rinkinyje nurodoma kaip II tomo Nr. 648 trejinė ir priskiriama šeimos dainoms. Pagal kolekcijos metriką ją 1932 m. Taujėnuose (Ukmergės aps., dabar Ukmergės r.) iš 60-metės dainininkės Alžbietos Rubliauskienės užrašė K. Tolušis; tekstas saugomas Lietuvių tautosakos rankraštyne (LTR 398(29)). Taujėnų–Užulėnio apylinkės yra viena turtingiausių sutartinių vietų šiaurės rytų Aukštaitijoje – būtent šiame krašte sutartinės išliko ilgiausiai, vietomis dar XX a. antroje pusėje.
Pavadinimo pradžia turi retažodžių ir garsažodžių pobūdį, todėl jos prasmė nėra tiesiogiai išverčiama. Tokios sutartinės primena, kad garsažodžiai nėra „beprasmis priedas“: jie neša ritmą, balsų sandūrą ir kartais senesnę, nebeaiškią poetinę atmintį.
šaltiniai
- Z. Slaviūnas. Sutartinės, t. 1–3 (1958–1959)
- Zenono Slaviūno sutartinių kolekcija, LTR 398(29) (sutartines.info)
- D. Račiūnaitė-Vyčinienė. Sutartinės: Lithuanian Polyphonic Songs (2002)
Aglala aukštuola, laduto: šaltiniai
Aglala aukštuola, laduto: dažniausiai užduodami klausimai
Ką reiškia „Aglala“?
Tiksliai išverčiamos reikšmės nėra. Tai veikia kaip garsažodis, svarbus ritmui ir sutartinės skambesiui.
Kas yra „aukštuola“?
Žodis rodo aukštą figūrą ar augalą. Dainoje jį saugiausia aiškinti kaip poetinį, ne kasdienį pavadinimą.
Kodėl kartojama „laduto“?
Tai priegiesmis, palaikantis balsų pynimą. Sutartinėse tokie skiemenys yra struktūros dalis.
Kuo skiriasi Slaviūno variantas?
1932 m. Taujėnuose užrašytame variante medis pilnas „visos girios“ paukštelių, medelių ir gegučių – tai archajiškesnis, į pasaulio medžio motyvą artimas vaizdas.
Aglala aukštuola, laduto: ar tai trejinė?
Taip, Slaviūno įrašas (SlS II-648) nurodo trejinę ir šeimos dainą.
Aglala aukštuola, laduto: kodėl tekstas toks trumpas?
Daugelio sutartinių jėga slypi ne ilgame pasakojime, o balsų persipynime, priegiesmiuose ir kartojime.