- Rubrika
- Kalba ir regionai
- Skaitymo trukmė
- 12 min.
- Šaltiniai
- Patikrinti Lietuvių kalbos instituto ir kultūros institucijų šaltiniai
Žodžiai ir pavyzdžiai
Rodoma: 20
Pastatai
klėtis
Pastatas ar jo dalis grūdams, drabužiams ir kitiems daiktams laikyti; jame ir miegota. Skaitant sodybos aprašą verta tikrinti paskirtį: klėtis ir svirnas istoriškai ne visada reiškė tą patį.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 186
#Pastatai
svirnas
Grūdų ir kitų ūkio atsargų laikymo pastatas. Senųjų šaltinių svirno ir klėties skirtis padeda išvengti klaidos kiekvieną dainos klėtelę įsivaizduoti vien kaip javų sandėlį.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 186
#Pastatai
kluonas
Ūkio pastatas javams sukrauti ir kulti; kai kur taip vadintas ir šieno laikymo pastatas. Vertimui neužtenka vien pamatyti žodį: svarbu, kas toje vietoje buvo dirbama.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 187–188
#Pastatai
daržinė
Dažnai šieno laikymo pastatas, bet šaltiniuose gali reikšti ir javams skirtą statinį. Pavadinimas savaime nereiškia daržo ar daržovių sandėlio.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 187–188, 194
#Pastatai
jauja
Su javų ar linų laikymu ir džiovinimu susijęs pastatas arba patalpa. Reikšmė priklauso nuo vietos ir laikotarpio; kai kur žodis pateko ir į maudymosi pastato pavadinimų grupę.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 187–189
#Pastatai
pirtis
Dabartiniam skaitytojui pirmiausia maudymosi patalpa. Tačiau senose regioninėse vartosenose taip vadinta ir linų ar javų džiovykla. Pirmiausia ieškokite pasakojime minimų veiksmų.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 188–189
#Pastatai
ubladė
Žemaitijos buičiai būdingas atskiras pastatas su duonkepe krosnimi; čia taip pat ruošdavo pašarą. Tai vietos ir darbo pavadinimas, ne atskiras patiekalas.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 189
#Pastatai
viralinė
Atskira virtuvė ar virtuvės priestatas, ypač vasaros maisto ruošimo vieta. Sodyboje maistas galėjo būti gaminamas ne vien gyvenamajame name.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 189
#Pastatai
pūnė
Rytų aukštaičių vartotas tvarto pavadinimas. Junginiuose su gyvulio vardu gali nurodyti konkrečią paskirtį, pavyzdžiui, arklių ar kiaulių laikymą.
Šaltinis · Robertas Stunžinas, Ūkinių pastatų liaudies terminija, 2012, p. 190–192
#Darbo įrankiai
girnos
Grūdus smulkinantis įtaisas su dviem akmenimis. Vienas akmuo yra girnapusė; daugiskaitinis žodis girnos gali įvardyti vieną malimo įtaisą.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: girnos; PDF p. 128
#Darbo įrankiai
dalgis
Ilgakotis pjovimo įrankis su geležte žolei ar javams pjauti. Atskirti nuo pjautuvo padeda ilgas kotas ir darbo judesys, o ne vien lenkta geležtė.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: dalgis; PDF p. 14
#Darbo įrankiai
žagrė
Senas arimo įrankio pavadinimas; gali reikšti ir jo dalį, pavyzdžiui, noragą. Muziejaus etiketėje ar darbo dainoje tikrinkite, ar kalbama apie visą įrankį.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: žagrė; PDF p. 8
#Apranga ir audiniai
klumpės
Apavas, išdrožtas iš medžio arba turintis medinį padą. Žodis ne visuomet reiškia vientisą medinį batą; konkretaus eksponato sandarą parodo jo aprašas.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: klumpė; PDF p. 96
#Indai ir židinys
kubilas
Plataus dugno statinės tipo indas skysčiams, atsargoms ar rauginimui. Skaitydami seną aprašą nepriskirkite jam vien dabartinės maudymosi kubilo paskirties.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: kubilas; PDF p. 72
#Apranga ir audiniai
kuodelis
Verpimui paruoštas linų, pakulų ar vilnos pluošto gniužulas. Šalia ratelio ar verpstės minimas kuodelis nėra nei paukščio kuodas, nei šukuosena.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: kuodelis; PDF p. 100
#Darbo įrankiai
ratelis
Buities aprašuose – kojine pamina varomas verpimo įtaisas. Kitame kontekste tuo pačiu žodžiu gali būti vadinamas mažas ratas ar dainuojamasis šokis.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: ratelis; PDF p. 56
#Darbo įrankiai
rėtis
Įrankis biriems produktams sijoti: ant lankelio ištemptas tinklelis. Paskirtį ir stambumą geriau nustatyti iš aprašo, o ne visus sietus laikyti vienodais.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: rėtis; PDF p. 128
#Indai ir židinys
gelda
Pailgas išskobtas indas, naudotas įvairiems buities darbams. Žodis gali reikšti ir lovį, todėl mėsos sūdymo ir gyvulių šėrimo pasakojimuose jo paskirtis skirsis.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: gelda; PDF p. 72
#Indai ir židinys
žarsteklis
Įrankis žarijoms krosnyje judinti ir ugniai prižiūrėti. Tai ne duonos kepalas ar kepimo indas: pavadinimas nusako darbą su žarijomis.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: žarsteklis; PDF p. 28
#Apranga ir audiniai
drobė
Tekstilės audinys, dažnai siejamas su lininiais drabužiais ir patalyne. Žodynas mini ir kitų pluoštų drobę, todėl vien pavadinimas dar neįrodo, kad audinys grynai lininis.
Šaltinis · Bendrinės lietuvių kalbos žodynas: drobė; PDF p. 186
#Pagal šią paiešką įrašų nerasta.
Atpažinkite ne tik žodį, bet ir darbą
Senos buities pavadinimas dažnai suprantamas tik žinant, ką žmogus darė. Ratelis gali suktis verpiant, bet rateliu gali eiti ir šokėjai. Pirtis senajame apraše gali būti susijusi su maudymusi, o kitame krašte – su linų ar javų džiovinimu.
Kortelės skirtos muziejuje, dainoje, sakmėje ar šeimos pasakojime sutiktam žodžiui pasitikrinti. Tai atranka su paaiškinimais, ne visų tarminių variantų žodynas.
Trys klausimai prie nežinomo daikto
Kokia jo medžiaga? Koks darbas juo atliekamas? Ar pavadinimas reiškia visą daiktą, ar jo dalį? Šie klausimai padeda atskirti girnas nuo girnapusės, o žagrės pavadinimą susieti su tuo konkrečiu įrankiu, apie kurį pasakojama.
Užrašydami šeimos atsiminimą pridėkite vietovę, apytikrį laiką ir žmogaus paaiškinimą. Jei senelis vieną pastatą vadina jauja, nekeiskite jo žodžio į jums įprastesnį prieš išsiaiškindami paskirtį.
Kaip pateiktos reikšmės
Apibrėžtys parašytos šiam gidui, patikrinus LKI Bendrinės lietuvių kalbos žodyno straipsnius ir Roberto Stunžino tyrimą apie ūkinių pastatų terminiją. Prie kiekvieno žodžio pateikta konkreti žodyno antraštė arba tyrimo puslapis.
Pastatų pavadinimų sinonimija nėra absoliuti: artimos reikšmės skirtingame regione ar šimtmetyje gali išsiskirti. Kortelėse šis neapibrėžtumas paliktas matomas.