Straipsniai

Kaip skaityti tautosakos šaltinius: nuo signatūros iki savo pastabos

Praktinis šaltinio tikrinimo gidas: atskirkite pasakotoją nuo užrašytojo, užrašymo datą nuo leidimo ir archyvo aprašą nuo perskaityto rankraščio.

Rubrika
Tautosaka ir jos skaitymas
Skaitymo trukmė
3 min.
Šaltiniai
Šaltiniais paremtas gidas; mokomieji pratimai sukurti redakcijos

Pirmiausia nustatykite, ką iš tikrųjų matote

Paieškos rezultatas, archyvo katalogo aprašas, rankraščio vaizdas, teksto perrašas ir šiuolaikinis perpasakojimas yra skirtingi objektai. Prieš cituodami užrašykite, kurį iš jų atvėrėte. Trumpa anotacija padeda rasti kūrinį, tačiau jos perskaitymas nereiškia, kad perskaitėte rankraštį.

Praktiška pastaba gali būti tokia: „Patikrintas katalogo aprašas; rankraščio tekstas šiam darbui nenagrinėtas.“ Ji ne menkina tyrimą, o tiksliai nusako turimą įrodymą. Jei matėte tik paieškos ištrauką, formuluokite dar siauriau.

Tikras pavyzdys: LMD I 9

Lietuvių tautosakos archyvo apraše LMD I 9 nurodomas Jono Mickeliūno rinkinys, sudarytas ir užrašytas 1911 m. Dargužiuose. Atskirai pateikiama 1947 m. inventorinimo data, o pastabose pasakyta, kad pateikėjai nenurodyti. Šiame pavyzdyje remiamės būtent katalogo aprašu.

Iš jo galima tiksliai pasakyti, kas užrašė rinkinį, bet negalima sukurti neįvardyto pasakotojo biografijos. 1947 metai čia netampa teksto sukūrimo data. Kaimo dabartinę administracinę priklausomybę ir originale pateiktą vietos formą aprašas taip pat leidžia skaityti atskirai.

Signatūra yra adresas, o ne prasmės paaiškinimas

LMD I 9 padeda identifikuoti rinkinį. Cituojant konkretų jo kūrinį dar reikia kūrinio numerio, puslapio ar kitos archyvo naudojamos nuorodos. Signatūrą perrašykite tiksliai, palikdami tarpus, romėniškus skaitmenis ir skliaustus, jei jie yra šaltinyje.

Savo užrašuose nesujunkite visų numerių į vieną. Atskirai laikykite archyvo signatūrą, leidinio puslapį ir internetinio įrašo identifikatorių. Vienas tekstas gali turėti visus tris; paieškai jie tarnauja skirtingai.

Kas kalba, kas užrašo, kas redaguoja

Pateikėjas yra žmogus, iš kurio užfiksuotas kūrinys; užrašytojas jį surinko ar užrašė; leidinio rengėjas paruošė publikaciją. Šie vaidmenys gali sutapti, bet jų nesujunkite be šaltinio. Jei vardas nežinomas, tai ir yra jūsų turima informacija.

Toliau tikrinkite teksto statusą: ar išlaikyta tarmė, ar kalba sunorminta, ar turite vertimą, ištrauką, santrauką? Palyginkite rengėjo pastabas su matomu tekstu. Savo paaiškinimą rašykite atskirai, kad skaitytojas galėtų atskirti užfiksuotus žodžius nuo dabartinio komentaro.

Elektroninio katalogo laukai nėra visas kūrinys

LLTI patarlių ir priežodžių sąvado apraše paaiškinta, kad didelis dėmesys skirtas tipų antraštėms. Taigi antraštė ir atskiras variantas nėra tas pats. Mįslių atvirų duomenų rinkinyje taip pat skaitykite lauko aprašą, o ne spėkite reikšmę iš datos ar numerio išvaizdos.

Lietuvos atvirų duomenų portale mįslių rinkiniui nurodyta CC BY 4.0 licencija. Tai šio duomenų rinkinio žyma; iš jos negalima spręsti apie kitoje svetainėje rastos nuotraukos, garso įrašo ar šiuolaikinio komentaro naudojimo sąlygas. Savo darbo šaltinių lape teisių informaciją saugokite prie konkretaus objekto.

Šešių laukų užrašas tolesniam darbui

Kiekvienam pasirinktam tekstui užpildykite šešis laukus: pavadinimas arba pirmi žodžiai; rinkinys ir signatūra; pateikėjas bei užrašytojas; vieta ir užrašymo data; jūsų perskaityta publikacija ar įrašas; jūsų padaryti pakeitimai. Jei informacijos trūksta, taip ir pažymėkite.

Baigę paklauskite: ar kitas žmogus galėtų rasti tą patį variantą ir suprasti, ką aš jame keičiau? Jei atsakymas teigiamas, jūsų nuoroda jau atlieka svarbiausią darbą. Vien institucijos pavadinimas be konkretaus įrašo dažniausiai to nepadaro.

Šaltiniai