Straipsniai

Kaip atpažinti juostos techniką: siūlo kelio ir dviejų pusių palyginimas

Palyginkite pintinę, vytinę, rinktinę ir kaišytą juostą pagal siūlų kelią, kraštą ir išvirkščiąją pusę. Pamokoje numatytas stebėjimo lapas ir savikontrolė.

Rubrika
Praktinės amatų pamokos
Skaitymo trukmė
7 min.
Šaltiniai
Šaltiniais pagrįsta pamoka; originalios mokomosios schemos

Ką lyginsime

Juostos technikos neatpažinsite vien iš rombų, spalvų ar kutų. Šioje pamokoje svarbiausias klausimas yra „kaip keliauja siūlas?“. Pasiruoškite dviejų ar daugiau juostų nuotraukas, kur matomas vidurys, kraštas ir kita pusė, arba savo mokomuosius pavyzdžius. Jei turite tik puošniosios pusės vaizdą, iš anksto numatykite, kad dalis atsakymų liks nepatikrinta. Tai geriau negu priskirti techniką pagal nuojautą.

Kiekvienam pavyzdžiui skirkite atskirą lapą. Užrašykite šaltinio pavadinimą, daikto numerį, jei pateiktas, nuotraukos pusę ir ar turite mastelį. Vietoje bendro žodžio „senovinė“ rašykite tik šaltinyje nurodytą datavimą. LNKC Aukštaitijos kostiumo aprašyme minimos pintinės ir rinktinės juostos, tačiau vien technikos pavadinimas konkrečios juostos kilmės nepatvirtina.

Schemos A lange išskirta įstriža siūlo eiga, B – susisukančios išilginės grupės, C – atrinktos ilgesnės perdangos, D – papildomas rašto siūlas ribotame plote. Tai atskiri stebėjimo požymiai, o ne pilnos juostų gamybos schemos ar konkrečių istorinių dirbinių kopijos.

Pintinė: stebėkite įstrižą eigą

Pintinės juostos tyrimą pradėkite nuo krašto. Stebėkite, ar siūlų grupė eina įstrižai, pasiekia kraštą ir keičia kryptį. Nespręskite vien pagal viso ornamento įstrižumą: ieškote siūlo judėjimo, o ne jo sukuriamo piešinio. Palyginkite kelių gretimų gijų kelius ir pasitikrinkite, ar nuotraukos raiška iš tikrųjų leidžia juos atskirti.

Bandymui pakanka supinti laisvą trijų virvelių kaselę: aiškiai matysite, kaip ta pati virvelė keičia vietą. Kaselė nepakartoja tradicinės plačios pintinės juostos sandaros ir nėra jos instrukcija. Ji tik padeda suprasti skirtumą tarp gijos kelio ir spalvinės dėmės. Užrašykite, kuri stebėjimo dalis naudinga, o kurios negalima tiesiog perkelti tiriamam dirbiniui.

Vytinė: ieškokite sandaros, ne vien lentelių nuotraukos

Vytinių juostų technika siejama su metmenis valdančiomis lentelėmis. LTFai žodyne ji apibūdinama kaip metmenų dominuojamas audimas. Palyginkite išilgines siūlų grupes ir vietas, kur keičiasi jų sukimosi kryptis. Aiškus meistro darbo vaizdas gali patvirtinti lentelių naudojimą, bet šalia dirbinio padėtos lentelės savaime dar neįrodo, kad būtent jis jomis austas.

Šioje užduotyje lentelių skaičiaus ar vėrimo tvarkos iš nuotraukos neatkuriame. Tam reikėtų atskiro patikrinto brėžinio, siūlų sąrašo ir išbandyto mėginio. Jei norite tęsti praktiškai, rinkitės meistro pateiktą pradedančiųjų schemą, kurioje nurodyta lentelių pradinė padėtis bei sukimas. Atpažinimo užrašas ir audimo instrukcija yra skirtingi rezultatai.

Rinktinė ir kaišyta: kur atsiranda raštas

Rinktiniame audime raštas sudaromas atrenkant siūlus. Apžiūrėkite, ar matomos ilgesnės rašto siūlų atkarpos, ir ieškokite jų atitikmenų kitoje pusėje. Vien pagal spalvų apsikeitimą galutinio verdikto nedarykite: panašų vaizdą gali sukurti skirtingos sandaros. Terminų žodynas padeda suformuluoti klausimą, o konkretus muziejaus aprašas arba meistro paaiškinimas padeda atsakyti.

Kaišyto rašto atveju ieškokite papildomo rašto siūlo, jo pradžios, pabaigos ar posūkio ribotame plote. Tam ypač naudinga kita pusė ir ornamento kraštas. Šios žymės yra tyrimo užuominos, ne visoms juostoms galiojantis atpažinimo testas. Jei papildomo siūlo nematote, tai dar nereiškia, kad jo nėra: jį gali dengti tankus pagrindas arba nepakankamas padidinimas.

Patikrinkite savo išvadą

Uždenkite muziejaus pavadinimą ir aprašą tik pirmojo stebėjimo metu. Parašykite preliminarią techniką bei du ją pagrindžiančius požymius. Tada perskaitykite aprašą ir pažymėkite sutapimus arba prieštaravimus. Jei apraše įrašyta kita technika, neieškokite skubaus pateisinimo: patikrinkite terminų vartoseną, vaizdo pusę, ar tikrai lyginate tą patį objektą ir ar nebuvo sumaišyti jo fragmentai.

Pamokos pabaigoje turėkite palyginimą, kuriame prie kiekvieno teiginio aišku, ar jis matomas nuotraukoje, nurodytas šaltinyje, ar tik numanomas. Pridėkite vieną trūkstamą vaizdą: kraštą, išvirkščiąją pusę arba darbo eigą. Taip pasidarysite naudingą mokymosi rinkinį ir neperrašysite netikslaus spėjimo kaip faktinio daikto apibūdinimo.

Šaltiniai