Audimo staklių sandara: metmenų, ataudų ir žiočių pamoka

Pradėkite nuo audinio, o ne nuo detalių sąrašo

Žiūrint į stakles lengva įsiminti daug pavadinimų ir vis tiek nesuprasti, kodėl atsiranda audinys. Šios pamokos tikslas – susieti kiekvieną dalį su jos atliekamu veiksmu. Reikės popieriaus, kelių siūlų ir staklių darbo nuotraukos arba muziejaus demonstracijos vaizdo. Jei lankotės dirbtuvėje, įrankius judinkite tik su demonstraciją vedančiu meistru: suverta sistema gali būti įtempta ir paruošta darbui.

Mūsų paveikslas yra supaprastinta funkcinė schema, o ne vieno muziejinio įrenginio brėžinys. Skirtingų staklių velenų, pakojų ir nyčių išdėstymas nevienodas. Schemoje atskiriame keturias zonas: laikomus metmenis, jų perskyrimą, ataudo įvedimą ir susidariusį audinį. Nuotraukoje ieškokite šių funkcijų net tada, kai tikrų dalių padėtis skiriasi nuo piešinio.

Schemoje 1 žymi metmenų laikymo zoną, 2 – jų perskyrimą, 3 – ataudo įvedimą per žiotis, 4 – susidarantį audinį. Spalvos atskiria funkcines siūlų grupes; jos neįrodo, kad tikrame audinyje būtinos skirtingų spalvų gijos.

Metmenys: laikoma kryptis

Metmenys sudaro išilgai darbo įtemptą siūlų sistemą. Nuotraukoje mintyse sekite vieną jų nuo neaustos dalies iki audinio. Popieriuje pažymėkite vietą, kur siūlai dar atskiri, ir ribą, kur jau susipina su ataudais. Ši riba padeda orientuotis geriau negu bendras medinio rėmo siluetas, ypač kai nuotrauka padaryta iš neįprasto kampo.

Stalo bandymui lygiagrečiai ištieskite kelis siūlus ir galus lengvai pritvirtinkite popierine juosta. Įtempimas turi tik išlaikyti tvarką. Netolygiai išdėstyti siūlai iš karto parodo, kodėl pradžios paruošimas svarbus: ataudui sunku kirsti aiškią eilę, kai dalis gijų nukarusios ar persikryžiavusios. Tai stebėjimo modelis, ne tikrų metmenų paruošimo instrukcija.

Nytys ir žiotys: sukurkite praėjimą

Nytys padeda atskirti metmenų grupes. Žiotys yra tarp tų grupių atsivėręs tarpas, per kurį galima įvesti ataudą; tai ne atskira medinė staklių detalė. Schemoje dvi siūlų kryptys parodo perskyrimą, o viduryje palikta erdvė – praėjimą. Pasitikrinkite: jei visas metmenų pluoštas pakiltų vienodai, ar atsirastų dvi grupės ir toks tarpas?

Savo modelyje pirštais atsargiai pakelkite kas antrą siūlą ir pažiūrėkite iš šono. Jau matote principą, kurį tikrose staklėse įgyvendina jų valdymo sistema. Nereikia iš to daryti išvados, kad konkrečios pakojos visada kelia tik vieną nyčių rėmą. Ryšiai priklauso nuo įrenginio ir jo užtaisymo, todėl juos tikrinkite atskiroje demonstracijoje.

Ataudas, šaudyklė ir skietas

Ataudas kerta metmenis. Šaudyklė padeda jį įvesti, tačiau pati audinyje nepasilieka. Parodykite nuotraukoje siūlą ir jo nešiklį atskirai; tai paprastas būdas išvengti painiavos. Skietas tvarko metmenų išdėstymą ir, veikdamas su muštuvu, padeda priglausti ataudą prie audinio. Jo vaidmuo skiriasi nuo nyčių kuriamo metmenų perskyrimo.

Modelyje per tarpą įveskite kitos spalvos siūlą. Paleiskite pakeltą grupę, pakeiskite siūlų padėtis ir kitą įvedimą atlikite priešinga kryptimi. Pirmuosius kartus pakanka kelių aiškių sankirtų. Stipriai traukdami horizontalią giją susiaurinsite modelį; užrašykite tai kaip pastebėtą įtempimo poveikį, o ne kaip visas tikro audimo krašto problemas paaiškinančią taisyklę.

Papasakokite vieną darbo ciklą

Uždenkite dalių pavadinimus ir pasakykite, kas turi įvykti, kad atsirastų dar viena audinio eilė: metmenys perskiriami, ataudas įvedamas, jis priglaudžiamas, o kitai eilutei paruošiamas naujas perskyrimas. Konkretūs judesių deriniai ir jų momentai priklauso nuo staklių. Ši veiksmų grandinė padeda sekti meistro demonstraciją, bet nepakeičia jo darbo instrukcijos.

Baigę nusibraižykite siūlo kelią ir prie kiekvienos dalies parašykite veiksmažodį: laiko, perskiria, perneša, priglaudžia. Jei detalės nematote, žymėkite „neparodyta“, užuot ją išgalvoję. LTFai žodyną naudokite terminams sutikrinti, o ARS puslapį – staklių ir šaudyklių pavyzdžiams palyginti. Pamoka pavyko, kai paaiškinimas veikia ir žiūrint į kitokios formos stakles.