Smulkioji tautosaka

Skaičiuotės: 30 užrašytų tekstų žaidimams

Trumpos ir ilgesnės lietuviškos skaičiuotės su šaltiniais: garsų grandinės, skaičių pakaitalai, tekstai apie paukščius, kiškį ir traukinį. Prie kiekvieno varianto — jo naudojimo paaiškinimas.

Skaičiuotės: 30 užrašytų tekstų žaidimams

Rodoma: 30

Trumpa skaičiuotė

Skurlum, burlum, tytum, tatum, takšt.

Penki aiškiai atskirti žodžiai tinka pirmajam ratui. Iš anksto sutarkite, ar paskutinis takšt išrenka gaudytoją, ar išleidžia žaidėją.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 965, Nr. 9483; 1930, Batakiai; LTR 66(493) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Išsiskaičiavimas ratu

Ercik, percik, pamaguli, Vyli, cyli, pačekuli, Ana, dūna, ras, Krinta, žaba, raba, ist!

Šaltinyje ist tenka išeinančiam vaikui; užduotį vykdo paskutinis likęs. Pasikartojantys panašūs skiemenys padeda išlaikyti skaičiavimo ritmą.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 965, Nr. 9484; 1965, Valkininkai; LTR 3766(50) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Dviejų vaidmenų rinkimas

Ercum, percum, pamagulia, Veliak, celiak, patrikulia, Akti, pani, kapitani, Šimu, grešui, nevargani.

Prie šio varianto nurodyta, kad paskutinis bėga, priešpaskutinis veja. Skaičiuodami pirštais galite iškart paskirti du skirtingus vaidmenis.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 965, Nr. 9485; Miroslavas; LTR 2763(111) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Gaudytojo rinkimas

Engel, bengel, Supar, svarca, Kala, zyla, Zajac, pieš!

Šaltinis aiškiai skiria gaudytoją: juo tampa tas, kuriam tenka pieš. Kitų skaičiuočių iškritimo taisyklės šiam variantui automatiškai netaikykite.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 965, Nr. 9486; 1960, Dūkštas; LTR 3537(181) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Garsų ritmas

Drum, drum, drumbacile, Mice, ace, kumpacile, Mice a, mice bė, Mice ace, kumpacė.

Iš pradžių perskaitykite lėtai, kad drumbacile ir kumpacile nesusilietų. Skaičiuojant keiskite žaidėją tuo pačiu sutartu žodžio ar skiemens žingsniu.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 966, Nr. 9487; 1962, Kalvarija; LTR 3518(24) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Zuikis ir garsų žaismas

Iki, piki, gramatiki, Eini, kleini, zuiki, Jei nenori, neskaičiuok, Bebeli, bebeli, taukšt!

Aiškios prasmės trečia eilutė įsiterpia tarp žaismingų garsų. Paskutinį taukšt tarkite vienu dūžiu, o ne pridėdami papildomą skaičiavimo žingsnį.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 966, Nr. 9489; 1962, Laukuva; LTR 3523(296) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Seni skaičių pakaitalai

Ele, cvele, drele, kerule, pede, lede, cukman, dukman, kinkel, kiukšt!

Skaičių primenantys žodžiai čia veikia kaip atskiri skaičiavimo vienetai. Nekeiskite jų dabartiniais skaitvardžiais: taip išnyktų šio varianto skambesys.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 966, Nr. 9493; Vasaros darbai, 1912, p. 12 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Kalbų atgarsiai

Ein, cvein, drei, Eizer, lyzer, lai. Okum, bokum, cignaliukum, Unk, bunk, stumk!

Ein, cvein, drei primena vokišką skaičiavimą, bet išlikusį tekstą tarkite tokį, koks užrašytas. Pabaigos stumk yra žodis, ne nurodymas stumdyti žaidėją.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 966, Nr. 9494; 1936, Darbėnai; LTR 1459(127) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Ilgesnė garsinė formulė

Eini, meini, menkepuri, Širu, šaru, išmunguri, Ei, lei, ližu, lažu, Sakom, bakom, Šaps, laps, Kiaulės paps!

Nuo ilgų žodžių pereinama prie trumpų pabaigos šūksnių. Bandydami nespartinkite tik pabaigos: skaičiavimo vienetas turi likti vienodas.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 967, Nr. 9495; Vasaros darbai, 1910, p. 14 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Slėpynių rinkimas

Ena, bena, doki, baki, Erba, terba, obe, smaki, Ėjus, mėjus, kas mokėjus, Tumba, tumba, bėk!

Šaltinyje vaikai stovi ratu, paskutinio žodžio paliestas išeina, o paskutinis likęs ieško. Žodį bėk galite pažymėti delno mostu be fizinio prisilietimo.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 967, Nr. 9496; 1964, Palūšė; LTR 3715(174) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Poriniai garsai

Einalė, dveinalė, Trolė, čerolė, Pinkor, vinkor, Šeškor, meškor, Kiokiolė, kiokiokšt!

Penkios eilutės sudarytos iš porų. Mokantis patogu vieną poros žodį tarti vedėjui, kitą grupei, o renkant vaidmenį visą tekstą tarti vienam.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 967, Nr. 9497; 1961, Kretinga; LTR 3440(1) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Dešimties žodžių grandinė

Vienaitė, dvaitė, traitė, keture, pėde, lode, sukum, bukum, divi, diks!

Dešimt žodžių patogu palyginti su skaičiais nuo vieno iki dešimties. Tai palyginimo užduotis, o ne teiginys, kad kiekvienas žodis turi tikslų dabartinį skaitvardžio atitikmenį.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 967, Nr. 9500; Tauta ir žodis, I, 1923, p. 327 (TŽ) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Žemaičių Kalvarijos variantas

Vienulė, dūlė, trulė, kerulė, vengra, pengra, bakom, šakom, meilink, grukšt.

Palyginkite šio varianto pradžią su Vienaitė, dvaitė, traitė. Išlaikykite dūlė ir trulė formas: skirtumas leidžia išgirsti variantų įvairovę.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9503; 1935, Žemaičių Kalvarija; LTR 1167(52) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Mažybiniai žodžiai

Vienuku, duku, kubiliukų, Ančik, bančik, čebatukų, Pyrik, parik, prakst!

Kubiliukų ir čebatukų sujungia kasdienius daiktus su skaičiavimo garsais. Pirmiausia aiškiai ištarkite ilgesnius žodžius, tada pereikite prie žaidimo.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9504; Mūsų tautinės tverybos žiedai, 1912, p. 48 (TTŽ) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Gaidukai

Vienuku, duku, Kepė boba du gaiduku. Tie gaidukai repička, Ir bobutė kepicka.

Aiškų dviejų gaidukų vaizdą pakeičia repička ir kepicka. Neprirašykite šiems žodžiams išgalvoto vertimo: skaičiuotėje svarbus jų rimas.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9505; Daugai; Gimtasai kraštas, 1939, Nr. 2–3(22–23), p. 646 (GK) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Ilgi skaičiavimo žodžiai

Vienairbė, dvairbė, trairbė, keturakė, rainikė, spinginė, ringinė, šakutkė, makutkė, striuoglingė, šmakšt!

Šioje grandinėje ypač išsiskiria striuoglingė. Susitarkite skaičiuoti žodžiais, kad ilgesnis žodis netyčia nesuteiktų vienam žaidėjui kelių ėjimų.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9506; Vasaros darbai, 1912, p. 12 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Skaičių atgarsiai

Vienaga, dunaga, trinaga, keturnaga, penkerė, šenkerė, sakatinė, makatinė, gruodinė, smakt.

Pradžios vien-, du-, tri-, ketur- padeda įsiminti seką. Likusių žodžių nekeiskite naujai sugalvotais: mokomasi konkretaus užrašyto varianto.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9508; Gimtasai kraštas, 1935, Nr. 2(6), p. 310 (GK) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Judesio žodžiai

Viena baka, antra baka, tauzeri, mauzeri, pumput, pažemut, nuskriej, atskriej, i nebliko, pašmikšt, pataukšt!

Nuskriej ir atskriej galima palydėti priešingais rankos mostais mokantis. Renkant žaidėją gestai neturi pakeisti sutarto skaičiavimo žingsnio.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9509; Vasaros darbai, 1910, p. 14 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Paukščiai ir žvėrys

Vienas, dujei, triku, traku, Gaidys gieda, višta kasa. Kaku, jaku, Stirna stukt.

Čia tinka aptarti du skirtingus paukščių veiksmus: gaidys gieda, višta kasa. Žaidimo pabaigą žymi stukt, todėl jo neištirpinkite ankstesniame žodyje.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 968, Nr. 9510; 1934, Dusetos; LTR 778(60) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Labai trumpa skaičiuotė

Šakutė, pakutė, trakšt, pakšt, kiaukšt!

Paskutiniai trys žodžiai yra trumpi garsų šūksniai. Juos galima pirmiausia išploti, o tada vienodu tempu išskaičiuoti nedidelę grupę.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 969, Nr. 9512; 1962, Kalvarija; LTR 3518(32) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Rimuotos poros

Adata, padata, šypso, vypso, kunkul, munkul, pūkšt!

Adata–padata, šypso–vypso ir kunkul–munkul sudaro tris poras. Pūkšt uždaro tekstą ir neturėtų būti kartojamas papildomai.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 969, Nr. 9513; 1963, Utena; LTR 3613(1673) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Bitė ir išmonė

Bitė tritė šimtaragė, Oras voras be ragų. Kai nueisim pas zuikiškį, Tai mes gausim trumpakiškį.

Šimtaragė bitė nėra gamtos aprašymas. Tai išmoningas garsų ir vaizdų žaidimas; palyginkite pasikartojančius tri-, rag- ir kišk- garsus.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 969, Nr. 9516; Vasaros darbai, 1912, p. 12 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Klausimų skaičiuotė

Striti, biti, Kūri, biti. — Kur nulėksi? — Į Vilkiškį. — Ką ten gausi? — Trumpą kiškį. Ui, ausi, gult!

Šaltinyje vadinama žeberiu ir skiriama tam, kas pradės žaidimą. Dialogą galima parepetuoti dviese, bet atrankos ratą skaičiuoti vienu balsu.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 969, Nr. 9517; 1937, Viduklė; LTR 1324(251) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Garsinės poros

Antė mentė — drolė mentė, Ydų dys — kadugys, Šuken, taken, kyren, korė, Šukų, dūkų, riaus!

Brūkšniai rodo teksto sandarą, bet savaime nesukuria papildomo skaičiaus. Tarkite skambias poras iš eilės, išlaikydami sutartą tempą.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 970, Nr. 9519; Mūsų tautinės tverybos žiedai, 1912, p. 48 (TTŽ) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Medus ir iškritimas

Aus, maus, bus medaus. Kas to medaus paragaus, Tas išeis.

Pati pabaiga paaiškina atrankos kryptį: tas išeis. Ši skaičiuotė patogi parodyti skirtumą tarp iškrintančio žaidėjo ir paskutinio likusio gaudytojo.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 970, Nr. 9521; 1962, Kalvarija; LTR 3518(477) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Pabaigos šūksnis

Ancelis, bancelis,— Raudonas stalelis, Ant ko užpuls, Ant to burdinkšt!

Burdinkšt imituoja staigų trinktelėjimą. Pažymėkite pasirinktą žaidėją parodydami, o ne suduodami: garso pakanka pabaigos efektui.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 970, Nr. 9522; Mūsų tautinės tverybos žiedai, 1912, p. 48 (TTŽ) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Neįprasti žodžiai

Ant tų dantų čyžė sakė, Arba, tarba — ne tabake, Žąsies pats.

Ne visą šio teksto prasmę galima patikimai atkurti. Mokantis svarbiau išsaugoti čyžė ir tarba negu pakeisti juos sklandesniu nauju sakiniu.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 970, Nr. 9525; Mūsų tautinės tverybos žiedai, 1912, p. 48 (TTŽ) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Skaičiai ir paukštis

Kertu, kertu kertolika, Vilkas sakė — penkiolika, O gegutė — šešiolika. Jei nevierij, paskaityk.

Nevierij reiškia netiki, o paskaityk čia kviečia skaičiuoti. Prieš žaidimą galima aptarti skirtingus vilko ir gegutės pasakytus skaičius.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 970, Nr. 9526; Vasaros darbai, 1912, p. 12 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Kiškis ir vardas

Bėgo kiškis per tiltuką, Susitiko Pilypuką. — Oi Pilypai, Pilypai, Ko nuo tilto nukrypai?

Pakartotas Pilypai yra dvi atskiros teksto vietos. Skaičiuojant žodžiais abi turi gauti savo žingsnį; jų nesutraukite į vieną kreipinį.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 973, Nr. 9546; 1936, Šunskai; LTR 914(216) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Traukinys ir skaičiai

Čiuku, čiuku traukinys, Jame sėdi mokinys. Vienas, du, trys, Gali būt ir šis.

Čiuku skambesys leidžia išbandyti lėtą traukinio ritmą. Pabaiga šis žymi konkretų žaidėją, todėl prieš ratą sutarkite jam tenkantį vaidmenį.

Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 973, Nr. 9549; 1939, Kretinga; LTR 2134(72); p. 973–974 · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.

#

Kaip skaičiuoti žaidėjus

Sustokite ratu ir prieš pradėdami sutarkite, ką išrenka paskutinis žodis: gaudytoją, pradedantį žaidėją ar iš rato išeinantį dalyvį. Kai prie varianto nurodyta užrašyta taisyklė, ją paaiškiname atskirai.

Pasirinkite vienodą žingsnį — žodį arba skiemenį — ir jo nekeiskite viduryje teksto. Čia nesiūloma viena visiems variantams tariamai privaloma tradicinė skiemenavimo sistema.

Kuo skaičiuotė skiriasi nuo greitakalbės?

Skaičiuotė padeda paskirstyti vaidmenis. Greitakalbėje svarbiausia tiksliai ištarti panašius garsus. Abi gali būti ritmiškos, tačiau tai nėra du to paties žanro pavadinimai.

Dalis skaičiuočių turi aiškų vaizdelį, kitos remiasi žaismingais arba pakitusiais žodžiais. Neaiškiems skiemenims nepriskiriame išgalvotos senovinės reikšmės.

Ką reiškia šaltinio nuoroda?

Kiekvienas tekstas patikrintas pagal 1968 m. leidinio Lietuvių tautosaka penkto tomo puslapio atvaizdą. Nurodome leidinio numerį, spausdintą puslapį ir ten pateiktą ankstesnį leidinį arba LTR ar LMD signatūrą.

Užrašymo ar publikavimo metai nėra kūrinio atsiradimo data. Išlaikyta variantų leksika; suvienodinti tik techniniai eilučių tarpai ir skyrybos pateikimas. Naudojimo patarimai parašyti šiai svetainei.

Šaltiniai ir nuorodos