Paukščių balsų ir kitų garsų pamėgdžiojimai
Rodoma: 20
Antis
Ką duosi, ką duosi? Taip taip, Taip taip.
Šaltinyje pirmą klausimą antys taria eidamos prie lesalo, antrą dalį — pasisotinusios. Atlikite dviem skirtingomis intonacijomis: laukiančia ir patenkinta.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 707, Nr. 7783; 1939, Kupiškis; LTR 2071(117) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Gaidys
Kakariekū! Neturiu griekų!
Griekų reiškia nuodėmių. Pirmas šūksnis sujungiamas su rimuojamu žmogaus sakiniu; antrą eilutę tarkite tokiu pat iškilmingu tonu.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 710, Nr. 7810; 1923, Kruonis; LTR 3378(343) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Gandras
Klė, klė, klė, Man varlė!
Trumpi klė primena gandro snapo kalenimą. Tardami žmogaus balsu nebandote atkartoti viso tikro garso: palyginkite trijų trumpų garsų ir ilgesnės pabaigos ritmą.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 712, Nr. 7830; Tautosakos darbai, VI, 1939, p. 252 (TD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Gegutė
Kukū, kukū, Duos gegė taukų: Pasitepsi ratus, Važinėsi metus.
Kukuojantys garsai išauga į juokingą pažadą apie ratų tepimą. Tai poetinė išmonė; skaitydami dvi pirmas eilutes kartokite lengvai, pabaigą užbaikite pasakojimo tonu.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 713, Nr. 7838; Surviliškis; Tautosakos darbai, VI, 1939, p. 255 (TD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Genys
Čiaku, čiaku, Viršum medžių kirsiu šaką.
Čiaku galite tarti dviem trumpais, vienodais dūžiais. Žodžiai kirsiu šaką suteikia genio garsui žmogaus darbo prasmę.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 713, Nr. 7842; Vadokliai; Tautosakos darbai, VI, 1939, p. 257 (TD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Gervė
Gyr, gyr, jau negrįšiu, Po šaltai žiemai sugrįšiu.
Tekstas iš pradžių žada negrįžti, paskui patikslina sugrįžimo laiką. Padarykite trumpą pauzę tarp eilučių, kad pasigirstų šis posūkis; palikta senesnė po šaltai žiemai forma.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 714, Nr. 7846; 1937, Marijampolė; LTR 1264(647) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Griežlė
— Krės, krės Varškės! — Kam, kam? — Vaikams. — Kokiems? — Mažiems.
Griežlės balsas paverstas klausimų ir atsakymų dialogu. Du dalyviai gali pakaitomis tarti eilutes, išlaikydami trumpą krės, krės pradžią.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 716, Nr. 7861; Vasaros darbai, 1912, p. 8 (VD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Kalakutas
Gul, gul, gul, Suldu buldu, Gul, gul, gul.
Čia nėra būtina ieškoti žodinio pasakojimo: pagrindas yra gul ir buldu skambesys. Išbandykite tylų, trumpą balsinį burbuliavimą patogiu balsu.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 717, Nr. 7872; 1926, Tverečius; LMD I 474(1051) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Karvelis
Burkū, burkū, Pilnas aruodas grūdų.
Aruodas yra grūdų laikymo vieta. Ištęstas ū burkavime susieja garsą su grūdų žodžiu; palyginkite abi eilučių pabaigas.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 718, Nr. 7884; 1935, Šiauliai; LTR 542(69) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Kielė
Paspirsiu ledą, Paspirsiu ledą Kaip niekį, Kaip niekį.
Šaltinyje taip kalba grįžusi kielė, radusi ledą. Tai pavasario pasigyrimas: pradžią galima tarti ryžtingai, o pakartotą pabaigą lengviau.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 722, Nr. 7917; 1938, Raseiniai; LTR 1477(145) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Kikilis
Lyk, lyk, lyk!
Trys vienodi žodžiai leidžia išbandyti garsą be ilgo teksto. Lyk reiškia raginimą lyti; tai žmogaus suteikta prasmė, o ne orų prognozė.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 723, Nr. 7920; Panevėžys; Tautosakos darbai, VI, 1939, p. 264 (TD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Kregždė
Vagis, vagis!
Šaltinyje tai kregždžių šauksmas pamačius vanagą. Atlikdami trumpai pakelkite intonaciją: taip parodysite pavojaus sceną, nepridėdami naujo teksto.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 723, Nr. 7924; Ariogala; Tautosakos darbai, VI, 1939, p. 264 (TD) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Lakštingala
Jurgi, Jurgi! Kinkyk, kinkyk, Vadelėk, vadelėk, Važiuok, važiuok, Plak, plak!
Lakštingalos balsui suteikiama kelionės komandų seka. Kiekvieną porą pasakykite atskiru ritminiu motyvu; tai teksto atlikimo bandymas, ne iš šaltinio perimta melodija.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 739, Nr. 8046; Zarasai; LMD I 784(31) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Pelėda
Ok vyv, Ok vyv!
Trumpas užrašas nepateikia konkrečios pelėdos rūšies ar melodijos. Kartokite dvi vienodas frazes, palikdami tarp jų pauzę; nepriskirkite jam išgalvotos žodinės reikšmės.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 745, Nr. 8083; 1913, Pušalotas; LMD I 1050(24) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Pempė
Sveiki gyvi, vaikučiai!
Pempės garsas išgirstamas kaip pasisveikinimas. Pabrėžkite gyvi, kad pasigirstų ryšys su trumpais kitų variantų gyvi ar klyvi šūksniais.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 745, Nr. 8089; 1937, Marijampolė; LTR 1264(628) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Putpelė
Put palauk, Put palauk, Putpeliuk, palauk.
Put pereina į putpeliuk, o palauk kartojasi kiekvienoje eilutėje. Pirmas dvi eilutes tarkite trumpai, trečią išplėskite pagal ilgesnį kreipinį.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 750, Nr. 8132; 1926, Švenčionys; LMD I 474(1051) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Sniegena
Aš maža sniegenėlė — padrykt, padrykt!
Paukštis prisistato žmogaus žodžiais, po jų eina du garsiniai šūksniai. Atskirkite pasakytą prisistatymą nuo trumpesnių padrykt.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 752, Nr. 8143; 1937, Marijampolė; LTR 1264(657) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Girnos
Vilniuj buvau, Vilniuj buvau. Kap tę, tep čia, Kap tę, tep čia.
Pirmoji dalis šaltinyje siejama su lėtai sukamomis girnomis, antroji — su greitai sukamomis. Atlikite vieną tekstą dviem tempais; kap tę, tep čia palikta tarminė forma.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 794, Nr. 8460; 1939, Marijampolė; LTR 2186(46/1–2) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Smuikas
Čiru, čiru, duok pipirų, Kad neduosi, nečiruosiu.
Iš čiru sukuriamas juokingas veiksmažodis nečiruosiu. Pirmą eilutę galima tarti tarsi prašymą, antrą — tarsi derybų sąlygą.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 806, Nr. 8524; Vaikų skaitymėliai su Lietuvos žemėlapiu, 1905, p. 96 (VSk) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Verdančios bulvės
Kiek vaikų, Kiek vaikų?
Šaltinis šiuos žodžius priskiria verdančioms bulvėms. Trumpą kartojimą tarkite burbuliuojančiu ritmu ir aptarkite, kaip buities garsas virsta žmogaus klausimu.
Lietuvių tautosaka, V: Smulkioji tautosaka. Žaidimai ir šokiai (1968) · Lietuvių tautosaka V (1968), p. 810, Nr. 8555; 1934, Dusetos; LTR 721(100) · Tradicinis folkloro tekstas; LR ATGTĮ 5 str. 6 p.
#Pagal šią paiešką įrašų nerasta.
Kaip garsas tampa žodžiu?
Pamėgdžiojimas gali būti trumpas šūksnis, pavyzdžiui, Ok vyv, arba visas žmogaus sakinys. Gaidys tarsi kalba apie griekus, karvelis — apie grūdus, o verdančios bulvės klausia apie vaikus.
Tai žmonių kūryba, susiejanti garsą su kasdieniu pasauliu. Tekstai nėra pažodiniai paukščių pranešimų vertimai ar moksliniai jų elgesio aprašai.
Balsas, pauzė ir tempas
Pradėkite nuo trumpo pamėgdžiojimo, paskui išbandykite dialogą arba dvi skirtingo tempo girnų dalis. Prie kiekvieno teksto pateikiame atskirą šiuolaikinį atlikimo pasiūlymą.
Pateikiami tekstai, o ne garso įrašai ar natos. Siūlomas skaitymo ritmas nėra pristatomas kaip istoriškai užfiksuota melodija. Klausantis tikro paukščio galima palyginti jo garsą su žmogaus išgirstais žodžiais.
Paukščiai ir namų pasaulis
Rinkinyje atskirai įvardyta 17 paukščių. Kai šaltinis pateikia bendrą pavadinimą, pavyzdžiui, pelėda, tikslus biologinės rūšies vardas nepridedamas iš spėjimo.
Trys paskutiniai tekstai rodo, kad žanras neapsiriboja paukščiais: kalba girnos, smuikas ir puode verdantis maistas. Jie leidžia palyginti gamtos ir buities garsų ritmą.
Šaltiniai ir teksto tikslumas
Visi pavyzdžiai patikrinti pagal Lietuvių tautosaka V tomo (1968) puslapių atvaizdus. Nurodomas spausdintas puslapis, numeris ir tame leidinyje pateikta rankraščio arba ankstesnės publikacijos nuoroda.
Išlaikytos užrašytos formos ir regioniniai žodžiai. Paaiškinimai bei atlikimo patarimai nauji; rinkinio iliustracijų, mokslinės prozos ir muzikinių įrašų teisės su tradicinio teksto naudojimu nesuplakamos.