Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Eidama į lauką grėbti šieno mergaitė pakrūmėje aptiko vėją. Jis šildėsi saulėje be kelnių. Išsigandęs, kad paslaptis pasklis, paprašė niekam apie tai nepasakoti.
Už tylėjimą pažadėjo padaryti ją turtingą. Mergaitė paklausė, kaip. Vėjas paaiškino: kai ji ištekės, atpūs lietaus į jos laukus tada, kai jo reikės, o nereikalingą lietų nupūs šalin.
Mergaitė ištekėjo. Kol laikė susitikimą paslaptyje, viskas klostėsi gerai.
Vieną kartą, gulėdama su vyru klėtyje, ėmė jam pasakoti, kaip kadaise rado vėją ir ką šis buvo pažadėjęs.
Tą pačią akimirką pakilo viesulas. Jis nuplėšė stogą ir sugriovė klėtį. Taip baigėsi susitarimas, saugojęs jos gerovę.
Ką pastebėti skaitant
Atlygis siejamas su žemdirbystei tinkamu lietumi, o ne su atneštu pinigų maišu. Paslapties atskleidimas net artimiausiam žmogui šiame variante sulaužo susitarimą.
1967 m. rinkinio pastabose nurodyta J. Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos“, I, p. 137. Tikslesnė užrašymo vieta šioje pastaboje nepateikiama.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 609, p. 584: „Vėjas be kelnių“; PDF p. 583. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.