Lietuvių sakmės

Vaiko mirtis

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Prieš aušrą Jurgauskis pamato šunų vejamo vaiko pavidalą. Grįžęs iš ganyklos sužino apie kaimyno mažylio mirtį ir kitaip supranta susitikimą.

Žanras
Mitologinė sakmė
Motyvai
vaiko pavidalo mirtis, šunys, vartai
Šaltinių būsena
tautosakinė

Sakmė

Ankstų rytą, dar tamsoje, senasis Jurgauskis išėjo apžiūrėti arklių. Eidamas pro vartus pastebėjo šunis, atkakliai kažką vejančius.

Priėjęs arčiau pamatė mažą vaiką. Šis blaškėsi tarp šunų ir gynėsi rankomis. Pamatęs Jurgauskį ištrūko ir puolė bėgti tiesiai į jį.

Senis sudavė jam apinasriu per nugarą. Vaiko pavidalas nubėgo kaimo link, o Jurgauskis nuėjo į ganyklą sužiūrėti arklių.

Parėjęs namo jis sužinojo, kad kaimyno mažylis miręs. Sakmė šį susitikimą paaiškina taip: prie vartų buvęs ne tikras vaikas, o to vaiko mirtis.

Ką pastebėti skaitant

Mirties pavidalas čia mažas, vaikiškas ir pats ginasi nuo šunų. Tekste nėra nei dalgio, nei vardo Giltinė; taip pat nepasakyta, kad Jurgauskio smūgis būtų sukėlęs kaimyno vaiko mirtį.

Papasakojo Uršulė Levonienė Žalakiškių kaime, Šiluvos valsčiuje; užrašė P. Šivickis 1905 m. LMD I 144(72).

Šaltinis ir perpasakojimas

Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 438, p. 482: „Vaiko mirtis“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Vaiko mirtis šaltiniai ir naudingi puslapiai