- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- raudonas gaidys, girnos, grūdų nešimas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Vienoje sodyboje tėvai turėjo aitvarą, kuris nešdavo grūdus. Jų marti buvo verčiama malti ir malti, bet grūdų geldos niekaip neištuštindavo.
Kaimynė patarė uždegti graudulinę žvakę, pavožti ją po nauju puodu ir atidengti tada, kai prasidės malimas. Marti taip padarė.
Atidengusi puodą ji pamatė raudoną gaidį ant geldos. Jis vėmė grūdus, todėl malimas niekada nesibaigdavo. Marti griebė lazdą, kirto ir gaidys krito.
Nuo tada ji galėjo sumalti viską, kas buvo. Senieji suprato, kad jų aitvaras užmuštas, bet sūnus pripažino: marti ir taip buvo prie girnų per daug kankinama.
Interpretacija: ką reiškia užmuštas aitvaras?
Ši sakmė labai aiškiai parodo aitvaro dvilypumą. Jis neša turtą šeimininkams, bet tas turtas tampa kito žmogaus kančia.
Raudonas gaidys jungia ugnies, namų ir gyvybės vaizdinius. Tačiau čia jis ne saugo, o nuolat pila darbą ant marčios pečių.
Marties smūgis yra išsilaisvinimas iš nesibaigiančios prievolės. Sakmė klausia, kam tarnauja maginė gerovė ir kas už ją sumoka.
Naudotas variantas ir šaltinis
Vaikams.lt: „Užmuštas aitvaras“, visas sakmės tekstas. Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Girnos ir nesibaigiantis darbas
Girnos sakmėje tampa išnaudojimo simboliu. Kol aitvaras pila grūdus, darbas niekada nesibaigia.
Todėl pasakojimas turi ir socialinę prasmę: stebuklingas turtas nėra geras, jei jis laikosi ant nematomo žmogaus vargo.
