- Žanras
- Etiologinė sakmė
- Motyvai
- paukščių ir žvėrių karas, pusės keitimas, atstūmimas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Seniai prie Uralo kalno kariavo žvėrys ir paukščiai. Kovos užsitęsė: tai vieni įgydavo persvarą, tai kiti.
Šikšnosparnis nepasirinko vienos pusės. Kai laimėdavo paukščiai, prisidėdavo prie jų; kai viršų paimdavo žvėrys, pereidavo į jų gretas.
Galiausiai abi kariuomenės susitaikė ir pradėjo skirstytis namo. Šikšnosparnis vėl mėgino dėtis prie paukščių, bet šie jo nepriėmė dėl neištikimybės. Žvėrys taip pat atsisakė jį priimti.
Nuo to laiko, sako sakmė, šikšnosparnis nuo abiejų slapstosi. Maisto ieškoti išskrenda tik vakare, kai kiti gyvūnai jau sugulę.
Ką pastebėti skaitant
Naktinis gyvenimas paaiškinamas karo meto pasirinkimais ir abiejų pusių atmintimi. Geografinis Uralo paminėjimas priklauso šiam užrašytam variantui; pasakojimo neperkeliame prie Lietuvos piliakalnio.
1967 m. leidinio pastabose nurodomas ankstesnis šaltinis Mūsų tautosaka IX (1935), Nr. 267.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 360, p. 437: „Šikšnosparnis“; PDF p. 436. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.