- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- trys nepažįstamieji, pakelta kepurė, saulės karštis
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Kartą žmogus ėjo pro kryžių. Po juo sėdėjo trys vyrai: vienas raudonas, kitas baltas, trečias neišsiskyrė spalva, bet turėjo storas lūpas. Žmogus išsigando, kilstelėjo kepurę kryžiui ir skubiai nuėjo toliau.
Atsigręžęs pamatė, kad visi trys jį vejasi. Prisiviję paklausė, kuriam jis nusiėmė kepurę. Labiausiai bijodamas storlūpio, žmogus atsakė pagerbęs jį.
Raudonasis prisistatė esąs saulė ir pagrasino vasarą žmogų sudeginti. Storlūpis nuramino: jis esąs vėjas, papūsiąs vėsiai ir apsaugosiąs nuo karščio.
Baltasis pasakė esąs žiema ir pažadėjo jį sušaldyti. Vėjas vėl užstojo žmogų: kai reikės, atnešiąs šilumą, nuo kurios tirps sniegas.
Vėjas pasakė, kad žmogus laimingai pasirinkęs, ką pagerbti. Trys vyrai pasitraukė, o keleivis jau ramus tęsė kelią.
Ką pastebėti skaitant
Sakmėje saulė, žiema ir vėjas pasirodo žmogaus pavidalu. Pagarbos gestas iš pradžių skirtas kryžiui, o pasirinkimą tarp trijų žmogus padaro tik paklaustas ir bijodamas.
Papasakojo Anelė Murauskienė, 80 metų, Paserbenčio kaime; užrašė D. Pozingis 1938 m. LTR 1808(2).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 606, p. 582: „Saulė, vėjas ir žiema“; PDF p. 581. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.