- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- Šatrija, Joninių išvakarės, skrydžio tepalas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Naukaimyje, Šiluvos parapijoje, gyveno Lembertas. Mirdamas paliko žmoną, sūnų ir septynias dukteris. Sūnus mirė jaunas, pavardė išnyko, o apie septynias seseris žmonės kalbėjo, kad jos raganos. Pas jas tarnavęs Adomas Ramanauskis kalbomis netikėjo. Vis dėlto pastebėjo, kad seserys naktimis kažkur dingsta, ir užsimanė išsiaiškinti kur.
Vakarą prieš Jonines jis pasislėpė troboje. Sutemus viena sesuo pasiėmė iš po krosnies indelį, pasitepė pažastis jo tepalu ir išskrido pro angą viršuje. Taip pat po vieną išskrido visos kitos. Paskutinė indelį vėl paliko po krosnimi.
Adomas išlindo ir pats pasitepė. Bijodamas iškilti pernelyg aukštai, prie kojų prisirišo piestą. Atsispyręs išlėkė pro trobos viršų ir netrukus nusileido ant Šatrijos kalno, pilno raganų. Tarp jų buvo ir septynios jo šeimininkės.
Vyriausia sesuo jį atpažino, paklausė, ką jis čia veiks, ir liepė joti namo. Davė gražų širmą arklį. Adomas užsėdo, nujojo nuo kalno ir pakeliui užmigo. Pabudęs pamatė sėdįs ant palinkusio beržo.
Kitą dieną jis vėl ieškojo tepalo, norėdamas grįžti į Šatriją. Tačiau seserys buvo jį paslėpusios, ir Adomas nieko nerado.
Ką pastebėti skaitant
Vietovardžiai ir žmonių vardai suteikia sakmei konkretaus vietinio atsitikimo pavidalą, bet pasakojimo kaltinimai raganavimu nėra patvirtinti biografiniai faktai. Išskirtinės šio varianto detalės — septynios seserys, prie kojų pririšta piesta ir beržu pasirodęs žirgas.
Papasakojo Ona Vaičiulienė Žalakiškių kaime, Šiluvos parapijoje; užrašė P. Šivickis 1905 m. LMD I 144(49).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 404, p. 459–460: „Raganos ir bernas“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.