Lietuvių sakmės

Perkūnas ir miegantis velnias

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Šiltą dieną artojas sutinka nepažįstamąjį baltais kailiniais. Paprašytas pažadinti prieš audrą, vėliau toje vietoje randa visai kitokį miegantį padarą.

Žanras
Mitologinė sakmė
Motyvai
balti kailiniai, juodas šuo, miegas
Šaltinių būsena
tautosakinė

Sakmė

Simas Balukonis arė dirvą. Diena buvo šilta, bet prie jo atėjo žmogus baltais kailiniais. Nepažįstamasis paprašė pažadinti, kai užeis debesys, ir atsigulė miegoti.

Prasidėjus griaustiniui artojas nuėjo jo žadinti. Vietoj žmogaus ant kelmo gulėjo susirangęs juodas šuo. Balukonis persižegnojo ir pasitraukė.

Tuomet trenkė perkūnas. Kelmas, ant kurio slėpėsi miegantysis, sudegė.

Ką pastebėti skaitant

Pasikeitusi išvaizda paaiškina keistą prašymą: baltų kailinių žmogus ir juodas šuo pasakojime yra tas pats nuo Perkūno besislepiantis velnias. Artojas netampa jo gelbėtoju.

Rinkinyje pateiktas tekstas iš Eduardo Volterio 1887 m. etnografinės kelionės aprašo, p. 10. Šaltinio baigiamasis pasakymas, kad tai buvo prieš daugiau kaip šimtą metų, yra pasakotojo laiko nuoroda, o ne patikrinta įvykio data.

Šaltinis ir perpasakojimas

Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 502, p. 524: „Perkūnas ir miegantis velnias“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Perkūnas ir miegantis velnias šaltiniai ir naudingi puslapiai