- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- audra per rugiapjūtę, sijono atlanka, juodas katinas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Per rugiapjūtę užėjo lietaus ir griaustinio debesys. Dvi Rasių dvaro merginos, pasikėlusios sijonus, skubėjo namo.
Užvaizdas pamatė paskui jas bėgančią juodą katę. Ji prisivijo vieną merginą ir įšoko į pakelto sijono atlanką. Tuoj aplink abi ėmė blyksėti žaibai.
Užvaizdas sėdo ant arklio, pasivijo jas ir šaukė paleisti sijonus. Atsigręžusi pirmoji pamatė antrosios sijone juodą katiną raudonomis akimis. Išsigandusios merginos nuleido sijonus.
Katinas iškrito, nubėgo ir šoko į medį. Perkūnas trenkė į tą medį, ir į visas puses išlakstė skiedros.
Ką pastebėti skaitant
Sijono atlanka trumpam tampa svetima slėptuve. Sakmės pavadinimas nurodo, kad katino pavidalu slepiasi velnias; pasakojimas nekalba apie paprastų kačių prigimtį.
Rinkinio šaltinių pastabose nurodytos Jono Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos įvairios“, IV knyga, Nr. 84.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 505, p. 526: „Perkūnas ir katinu pasivertęs velnias“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.