Etiologinė sakmė
akių dalijimas, pelėdos vėlavimas, naktinis matymas
tautosakinė
Sakmė
Labai seniai paukščiai ir gyvuliai dar neturėjo akių. Dievas sušaukė visus, kad padalytų akis ir kiekvienas galėtų matyti pasaulį.
Jis pasakė: kas atvyks anksčiau, tas gaus geresnes akis. Visi skubėjo, tik pelėda vilkosi lėtai ir pasirodė jau sutemus.
Dievas tamsoje surado dideles akis ir davė jas pelėdai, kad ji galėtų parskristi namo naktį. Nuo tada pelėda geriausiai mato tamsoje ir yra nakties paukštis.
Interpretacija: ką reiškia Pelėdos akys?
Sakmė paaiškina pelėdos naktinį matymą per pasakojimo logiką: ji vėlavo, todėl gavo akis, tinkančias tamsai.
Vėlavimas čia nėra tik bausmė. Pelėda gauna ne prastesnę, o kitokią dovaną. Jos vieta pasaulyje tampa naktis.
Tai gražus etiologinės sakmės pavyzdys: gyvūno savybė aiškinama ne sausai, o kaip prasmingas įvykis kūrimo laikais.
Istorija, variantai ir užrašymas
Paukščių ypatybes aiškinančios sakmės sudaro didelę etiologinių tekstų grupę. Jos aiškina plunksnų spalvas, balsus, elgesį ir gyvenimo laiką.
Pelėda lietuvių tradicijoje dažnai siejama su naktimi, paslaptimi ir kartais pranašingais ženklais, todėl jos akių kilmės sakmė turi platesnį simbolinį lauką.
Nakties paukštis
Pelėdos akys pasakojime leidžia jai gyventi ten, kur kitiems tamsu. Tai ne trūkumas, o savitas gebėjimas.
Dėl to sakmė gali būti skaitoma ir kaip pasakojimas apie vėluojantį, kitokį, bet savo vietą randantį padarą.