- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- maro įasmeninimas, karieta, raudonas kutas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Pasakodavo, kad Pavietrė po pasaulį važinėja lyg ponia. Jos karietą traukia du arkliai, o pati ji dėvi skrybėlę su raudonu kutu. Įvažiavusi į kaimą, pliaukšteli botagu, apsisuka ir išvažiuoja. Tuomet kaime žmonės pradeda mirti maru.
Kartą Pavietrė pareikalavo paruošti jai vaišes. Žmonės ant lango pastatė dubenėlį šlapimo. Atėjusi viešnia pažiūrėjo ir pasakė, kad jie supratę, ką jai patiekti. Po tokių vaišių išėjo ir daugiau žmonių nebeskriaudė.
Prie pasakojimo buvo priduriami du apsaugos tikėjimai. Esą maras nepalies kaimo, jei aplink jį vagą apves iš dvynių gimęs arklys ar jautis. Taip pat manyta, kad Pavietrę galįs sulaikyti ją pasitinkantis ir išplūstantis žmogus, pats gimęs dvyniu.
Ką pastebėti skaitant
Pavietrė yra maro įasmeninimas, o ne šiame tekste kitu vardu vadinama Giltinė. Prie mirties sakmių ji siejama kaip gimininga epidemijos grėsmės būtybė. Vaišės ir kaimo apvarymas čia išlaikomi kaip istoriniai tikėjimai, ne kaip ligų prevencijos būdai.
Papasakojo Uršulė Damošienė Sarapiniškės kaime, Salako parapijoje; užrašė E. Rūkštelytė 1941 m. LTR 2430(38).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 432, p. 479: „Pavietrė“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.