Lietuvių sakmės

Pasiūtas be siūlių

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Ponas reikalauja iš siuvėjo neįmanomo kostiumo be siūlių. Velnias padeda jį pagaminti, bet puikusis drabužis laikosi tik tol, kol padėjėjas neišsigąsta.

Šaltiniai: tautosakinė

Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Sakmė

Baudžiavos laikais ponas įsakė siuvėjui pasiūti kostiumą be siūlių. Siuvėjas niekaip nesugalvojo, kaip tai padaryti, ir verkė: neįvykdęs užsakymo būtų nuplaktas.

Priėjo velnias ir paklausė, kas atsitiko. Išklausęs liepė nesirūpinti: tereikia medžiagą sukirpti, dalis sudėti, ir drabužis laikysis. Siuvėjas taip padarė.

Ponas apsivilko naujuoju kostiumu ir važinėjo po balius. Visi stebėjosi, kad niekur nematyti siūlių, ir gyrė siuvėjo meistrystę.

Kartą ponas nuėjo į bažnyčią. Pradėjus šlakstyti švęstu vandeniu, velnias išsigando ir pabėgo. Niekas nebelaikė atskirų skiaučių, todėl kostiumas subyrėjo. Ponas liko vienais marškiniais ir apatinėmis kelnėmis.

Ką pastebėti skaitant

Sakmė apverčia pono reikalavimą ir grasinimą: pažeminamas ne meistras, o neįmanomą užsakymą davęs žmogus. Paslaptinga pagalba čia iš tiesų veikia, tačiau priklauso nuo nuolat esančio pagalbininko.

Užrašė I. Augustinavičius Liutkūnuose, Rozalimo valsčiuje, 1903 m.; LMD I 301(33).

Šaltinis ir perpasakojimas

Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 488, p. 514–515: „Pasiūtas be siūlių“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Šaltiniai