Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Baudžiavos laikais ponas įsakė siuvėjui pasiūti kostiumą be siūlių. Siuvėjas niekaip nesugalvojo, kaip tai padaryti, ir verkė: neįvykdęs užsakymo būtų nuplaktas.
Priėjo velnias ir paklausė, kas atsitiko. Išklausęs liepė nesirūpinti: tereikia medžiagą sukirpti, dalis sudėti, ir drabužis laikysis. Siuvėjas taip padarė.
Ponas apsivilko naujuoju kostiumu ir važinėjo po balius. Visi stebėjosi, kad niekur nematyti siūlių, ir gyrė siuvėjo meistrystę.
Kartą ponas nuėjo į bažnyčią. Pradėjus šlakstyti švęstu vandeniu, velnias išsigando ir pabėgo. Niekas nebelaikė atskirų skiaučių, todėl kostiumas subyrėjo. Ponas liko vienais marškiniais ir apatinėmis kelnėmis.
Ką pastebėti skaitant
Sakmė apverčia pono reikalavimą ir grasinimą: pažeminamas ne meistras, o neįmanomą užsakymą davęs žmogus. Paslaptinga pagalba čia iš tiesų veikia, tačiau priklauso nuo nuolat esančio pagalbininko.
Užrašė I. Augustinavičius Liutkūnuose, Rozalimo valsčiuje, 1903 m.; LMD I 301(33).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 488, p. 514–515: „Pasiūtas be siūlių“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.