- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- nematoma našta, siuvėjas, pasiklydusios dvasios
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Puponyse dirbo vienas siuvėjas. Rudeniop jis vėlai ėjo iš Kupiškio ir priartėjo prie Blyzgės. Staiga aplink suūžė, o jam pasirodė, kad kažkas apsikabino pečius.
Siuvėjas apsigraibė, tačiau nieko neapčiuopė. Toliau einant našta slėgė taip, lyg ant pečių būtų užkelti du pūdai. Vis dėlto jis nesustojo.
Nuėjus maždaug pusę varsto, pečiai netikėtai palengvėjo, tarsi kažkas būtų nukritę. Siuvėjas atsisuko, bet nieko nepamatė. Tik išgirdo padėką už tai, kad pernešė per ugnį.
Pasakojimas paaiškina, kad ten buvusios pasiklydusios dvasios. Jos glaudėsi prie žmogaus ir jo padedamos įveikė kelią, kurio jis pats negalėjo matyti.
Ką pastebėti skaitant
Nematomas pasaulis čia patiriamas per kūno sunkumą ir balsą. Tekstas neaprašo regimos liepsnos ir nepasako, kad siuvėjas būtų sąmoningai sutikęs nešti dvasias. Senuosius svorio ir atstumo matus išlaikome kaip apytikrį pasakotojo palyginimą.
Papasakojo Elzė Tuvienė Puponių kaime, Kupiškio valsčiuje; užrašė A. Kriauza 1941 m. LTR 2431(56).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 446, p. 485: „Pasiklydusios dvasios“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.