- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- nelaisvė, sunkūs darbai, netyčinis leidimas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Viename dvare velnias naktimis jodavo arklius. Vienuolio pamokytas šėrikas išėjo į tvartą su Grabnyčių žvake, pamatė raitelį ir užmetė jam ant kaklo rožinį. Taip sugautą parsivedė į trobą.
Velnias liko nelaisvėje. Jam liepdavo rauti kelmus, skaldyti malkas, nešti vandenį ir atlikti kitus sunkius darbus. Visus paliepimus turėjo vykdyti.
Sukilimo metais pasklido žinia apie artėjančius kazokus. Ponai ir tarnai išbėgiojo, liko tik šeimininkė, skubiai besirenkanti daiktus. Velnias sukosi aplink ir klausinėjo, kur jam dėtis.
Moteris neapsikentusi pasiuntė jį pragaran. Velnias dėkojo už pagaliau gautą leidimą ir nudundėjo ten, kur liepta.
Ką pastebėti skaitant
Žodis, pasakytas iš pykčio, tampa tikru įsakymu. Tas pats paklusnumas, kuriuo dvaras naudojosi, leidžia belaisviui išsilaisvinti. Šaltinis neįvardija konkrečių sukilimo metų, todėl jų nepridedame.
Papasakojo Marijona Rūkštelienė Salake; užrašė E. Rūkštelytė 1938 m., LTR 1713(21).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 484, p. 512: „Pagautas velnias“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.