- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- rastas kaištis, arklių pašaras, paslaptis
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Svidenių Petronis, eidamas per ganyklas, rado kaištį. Parsinešęs nuėjo apžiūrėti arklių ir, kad radinio nepamestų, užkišo jį prie ėdžių.
Nuo tos dienos loviai vis būdavo pilni avižų. Arkliai atsigavo, nusipenėjo. Petronis suprato, kad radinys nepaprastas, ir kelerius metus pats vienas rūpinosi arkliais, kitų ten neįsileisdamas.
Tačiau vienąkart samdinys vežė mėšlą ir pastebėjo kaištį. Ištraukė jį iš vietos. Pasigirdo skambtelėjimas, ir kaištis pradingo. Netrukus gyvuliai suliesėjo, ūkyje vėl pradėjo nesisekti. Petronis labai nusiminė: žmogus, nežinojęs jo paslapties, netyčia išleido namų aitvarą.
Ką pastebėti skaitant
Aitvaras šiame variante nepasirodo nei ugniniu paukščiu, nei gaidžiu: jo buvimą išduoda kaištis ir nesibaigiančios avižos. Gerovė priklauso nuo paslėpto daikto vietos.
Užrašė J. Krikščiūnas-Jovaras Šiaulių valsčiuje 1914 m.; LMD I 999(10).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 514, p. 532: „Netyčia gautas aitvaras“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.