Lietuvių sakmės

Muzikantas velnių baliuje

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Paklydusį muzikantą ponas pakviečia groti puotoje. Paslaptingu tepalu patepta akis atskleidžia pelkę vietoj dvaro, bet ši regėjimo dovana ilgai neišlieka.

Žanras
Mitologinė sakmė
Motyvai
užburta puota, akių tepalas, beržo žievės pinigai
Šaltinių būsena
tautosakinė

Sakmė

Sutemus namo einantis muzikantas paklydo. Privažiavo karieta, o joje sėdintis ponas pasiūlė uždarbį: netoliese dvare rengiamas balius, tik trūksta muzikanto. Žmogus įsėdo ir netrukus jau grojo gausiai susirinkusiems svečiams. Už kiekvieną šokį gaudavo sidabrinių rublių.

Jis pastebėjo, kad šokėjai iš dubenėlio pasitepa akis. Smalsumo vedamas patepė ir savo vieną akį. Ta akimi pamatė tikrąją vietą: sėdėjo ant kupsto pelkėje, o aplink šoko velniai. Grojo iš baimės toliau. Užgiedojus gaidžiams visi prapuolė. Kišenėse liko beržo žievės vietoj pinigų. Tik prašvitęs išsikapstė iš pelkės ir tris dienas ėjo namo.

Grįžęs užsuko į smuklę ir rado besimušančius vyrus. Pateptąja akimi matė tarp jų velnią: šis vienam kuždėjo į ausį, kitam mynė ant kojos. Muzikantas trenkė jam lazda. Velniui išvirtus lauk, vyrai tuoj susitaikė.

Vėliau velnias priėjo ir paklausė, kuria akimi žmogus jį mato. Muzikantas parodė dešinę. Velnias tą akį apakino, pats pradingo, o muzikantas nuo tada velnių nebematė.

Ką pastebėti skaitant

Vienos pateptos akies motyvas leidžia vienu metu matyti regimybę ir paslėptą tikrovę. Pasakojimas nesibaigia išėjimu iš puotos: regėjimas padeda atpažinti kurstytoją, o išduota jo paslaptis lemia paskutinį susidūrimą.

Užrašė V. Basanavičius 1906 m. Ožkabaliuose iš V. Savulo; LMD I 133(57).

Šaltinis ir perpasakojimas

Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 463, p. 496–497: „Muzikantas velnių baliuje“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Muzikantas velnių baliuje šaltiniai ir naudingi puslapiai