- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- mirusi motina, lopšys, nematoma globa
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Po motinos mirties liko keli maži vaikai. Jauniausias dar gulėjo lopšyje.
Kai tėvas kur nors išeidavo, vyresnieji matydavo, kad lopšys juda ir juda, tarsi kažkas nuolat suptų kūdikį. Nematoma ranka jį ramindavo tėvui nesant.
Tai liovėsi tik mažyliui paaugus. Sakmė paaiškina, kad lopšį supdavo mirusi motina: kai vaikas jau buvo didesnis, ji nustojo lankyti vaikus, ir lopšys nebejudėjo.
Ką pastebėti skaitant
Sugrįžimą liudija judantis daiktas, o ne regimas motinos pasirodymas. Šiame trumpame variante motina nebaudžia ir negrasina — jos buvimas siejamas su mažylio priežiūra, kuri baigiasi jam paaugus.
Papasakojo Elzbieta Kozminienė Salake, kilusi iš Garnių kaimo, Daugailių parapijos; užrašė E. Rūkštelytė 1941 m. LTR 2430(354).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 449, p. 487: „Mirusi motina ir našlaitis“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.