- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- naktigonė, laužas, kirvukas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Pasakotojas prisiminė jaunystę, maždaug 1825 metus. Naktimis arklius ganę arklininkai kirvuku prisikapodavo malkų, susikurdavo laužą ir atsiguldavo šalia.
Daug vakarų prie jų ateidavo maži žmogyčiai. Bėgiodavo aplink žmones bei ugnį, griebdavo kirvuką ir užmesdavo jį ant laužo. Tada išdykaudami šaukdavo, kad dega plemputė.
Arklininkams toks reginys buvo įprastas. Jeigu kas pašokdavo pasiimti kirvuko, žmogyčiai atsitraukdavo nuo ugnies ir iš kelio arba visiškai pradingdavo.
Ką pastebėti skaitant
Rinkinyje šis pasakojimas įdėtas į „Aitvarų, kaukų“ skyrių. Čia paliekame pasakotojo apibūdinimą – maži nepaprasti žmogučiai – ir nepridedame jam turto nešimo ar namų globos siužeto.
1967 m. rinkinio pastabos nurodo ankstesnį šaltinį: J. Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos“, II, p. 136. Pasakojimo prisiminimų data nėra užrašymo data.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 533, p. 541: „Maži žmogyčiai prie ugnies“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.