- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- vestuvių pyragai, linų laukas, apgaulė
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Laumė keliavo į vestuves ir nešėsi didelį baltą maišelį gardžių pyragų. Prie jos prisidėjo jaunas pokštininkas. Sužinojęs, kur ji eina, pasisiūlė panešti nešulį.
Eidamas vyras ėmė klausinėti, į kokius pasėlius laumė negali įbristi: į rugius, kviečius, miežius, avižas ar linus. Ji atsakė galinti bristi į visus, tik į linus negalinti.
Palydovas paklausė, ar laumė galėtų prakeikti žmogų, pasislėpusį linuose. Ji jį nuramino patarle: šuns balsas dangaus nepasiekiąs.
Priėjęs linų lauką, vyras šoko į jį su visu maišeliu ir ėmė valgyti pyragus. Laumė bėgiojo aplink lauką keikdamasi, o jis jai priminė jos pačios žodžius.
Galiausiai laumė pareikalavo bent grąžinti maišelį. Pavalgęs vyras išmetė jį iš linų. Laumė pasičiupo savo maišelį ir nulėkė.
Ką pastebėti skaitant
Čia žmogus apgauna laumę, pirma iš jos pačios išgavęs dvi paslaptis: kur ji negali įžengti ir kiek pajėgūs jos keiksmai. Maišelio grąžinimas užbaigia ginčą, bet pavogtų pyragų neatstoja.
1967 m. rinkinio pastabose nurodytas ankstesnis spausdintas šaltinis: J. Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos“, I, p. 109.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 554, p. 554–555: „Laumės pyragai“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.