Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Moteris audė drobę. Jai trumpam išėjus iš trobos, į jos vietą atsisėdo laumė ir ėmė austi.
Sugrįžusi šeimininkė paprašė atiduoti audimą. Laumė iškėlė sąlygą: pirmiausia moteris turinti įminti jos vardą. Supratusi, kas užėmė stakles, audėja vėl išėjo į lauką, bet šįsyk pasiliko klausytis.
Viduje laumė audė ir pati save ragino dainuodama. Dainoje pasivadino Krauzele ir žadėjo sau drobelę.
Moteris grįžo į trobą ir padėkojo jai, ištardama nugirstą vardą. Laumė supyko: pripažino, kad žmogui pasisekė, o jai pačiai nepavyko.
Ką pastebėti skaitant
Vardas čia tampa sąlygos įvykdymo raktu. Audėja jo neatspėja atsitiktinai: laumė pati atskleidžia paslaptį, manydama esanti viena.
Papasakojo Liudovika Mickienė Karklėnalių kaime, Gardiškės apylinkėje; užrašė N. Vėlius 1962 m. LTR 3577(130).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 544, p. 548–549: „Laumė audėja“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.