Lietuvių sakmės

Laumė audėja

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Laumė užima moters vietą prie staklių ir drobę žada grąžinti tik atspėjus jos vardą. Tačiau ausdama pati išsiduoda dainoje.

Žanras
Mitologinė sakmė
Motyvai
staklės, Krauzelė, išduotas vardas
Šaltinių būsena
tautosakinė

Sakmė

Moteris audė drobę. Jai trumpam išėjus iš trobos, į jos vietą atsisėdo laumė ir ėmė austi.

Sugrįžusi šeimininkė paprašė atiduoti audimą. Laumė iškėlė sąlygą: pirmiausia moteris turinti įminti jos vardą. Supratusi, kas užėmė stakles, audėja vėl išėjo į lauką, bet šįsyk pasiliko klausytis.

Viduje laumė audė ir pati save ragino dainuodama. Dainoje pasivadino Krauzele ir žadėjo sau drobelę.

Moteris grįžo į trobą ir padėkojo jai, ištardama nugirstą vardą. Laumė supyko: pripažino, kad žmogui pasisekė, o jai pačiai nepavyko.

Ką pastebėti skaitant

Vardas čia tampa sąlygos įvykdymo raktu. Audėja jo neatspėja atsitiktinai: laumė pati atskleidžia paslaptį, manydama esanti viena.

Papasakojo Liudovika Mickienė Karklėnalių kaime, Gardiškės apylinkėje; užrašė N. Vėlius 1962 m. LTR 3577(130).

Šaltinis ir perpasakojimas

Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 544, p. 548–549: „Laumė audėja“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Laumė audėja šaltiniai ir naudingi puslapiai