Lietuvių sakmės

Kodėl medžiai nešneka

Redakcinis perpasakojimas ir kontekstas

Senovėje kiekvienas kertamas medis prašydavo jo pasigailėti. Nuolatiniai prašymai pasakojime tampa medžių tylos priežastimi.

Žanras
Etiologinė sakmė
Motyvai
kalbantys medžiai, kirtimas, pasigailėjimo prašymas
Šaltinių būsena
tautosakinė

Sakmė

Senovėje medžiai mokėjo kalbėti. Žmogui atėjus su kirviu, medis imdavo maldauti, kad jo nekirstų: tegu palieka jį augti ir pasirenka kitą.

Žmogus nueidavo prie kito medžio, bet ir šis prašydavo pasigailėti. Kur tik pasisukdavo, girdėdavo tą patį prašymą, ir klausytis jo būdavo nepakeliamai sunku.

Kad taip nebebūtų, Dievas atėmė iš medžių kalbą. Nuo tada jie nebegali žmogui pasakyti savo prašymo.

Ką pastebėti skaitant

Trumpa sakmė išlaiko įtampą tarp medžio noro gyventi ir žmogaus ketinimo kirsti. Jos baigtis pašalina girdimą prašymą, tačiau pasakojime nepasakoma, kad medžiams neberūpi išlikti.

Papasakojo Uršulė Misevičienė, 60 metų, Nariūnų kaime; užrašė V. Dičiūnas 1938 m. LTR 1486(518).

Šaltinis ir perpasakojimas

Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 397, p. 453: „Kodėl medžiai nešneka“; PDF p. 452. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.

Kodėl medžiai nešneka šaltiniai ir naudingi puslapiai