Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Kartą kai kurios kurapkos pasiskundė Dievui savo plunksnomis: jos atrodė per menkos ir negražios. Paukštės norėjo puošnumo, kuris primintų žvaigždžių šviesą arba bent jonvabalio spindesį.
Dievas jų norą išpildė. Tačiau nauju grožiu kurapkos džiaugėsi trumpai – švytėdamos niekur negalėjo pasislėpti.
Vienas iššaudė medžiotojai, kitas išgaudė vanagai. Išliko tik paprastomis raibomis plunksnomis vilkinčios kurapkos.
Ką pastebėti skaitant
Norima dovana pasirodo turinti kainą: pastebimumas trukdo išlikti. Sakmė baigiasi ne švytinčių paukščių persigalvojimu, o tuo, kad išlieka raibosios.
M. Bučnio užrašyta Veviržėnų valsčiuje, Kretingos apskrityje, 1937 m. LTR 1431(64).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 374, p. 442–443: „Kodėl kurapkos raibos“; PDF p. 441–442. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.