Išperintas aitvaras: sakmė, reikšmė ir istorija

Sakmė

Vienas devyniolikos metų bernas niekur neidavo iš namų. Motina stebėjosi, kas jam yra, ir kartą išvarė į pirtį.

Prieš eidamas jis slapta išsiėmė iš pažasties suvyniotą kiaušinį, padėjo jį ir papūtė. Motina neiškentė, pažiūrėjo - kiaušinis jau skilęs, o iš jo kyšo gyva galva.

Motina išsigando ir klausė, kokį velnią jis peri. Bernas liepė tylėti: jei ji nori būti turtinga, tegul nesikiša.

Kai aitvaras buvo išperintas, turtas ėmė plaukti į namus. Arkliai žvengė arklidėse, gyvuliai sekėsi, o žmonės kalbėjo, kad seniau daug kas tokius aitvarus turėdavę.

Interpretacija: ką reiškia išperintas aitvaras?

Aitvaras šioje sakmėje atsiranda ne laisvai atskridęs, o išperintas. Tai reiškia sąmoningą žmogaus norą įsileisti į namus pavojingą turtą nešančią jėgą.

Perinimas po pažastimi yra intymus ir slaptas. Aitvaras tampa beveik kūno šiluma išaugintu padaru, todėl ryšys su juo yra labai asmeniškas.

Motinos klausimas „ką tu peri?“ atskleidžia moralinę įtampą: turtas ateina, bet jo kilmė neaiški. Sakmė nešvenčia turto be išlygų - ji palieka nerimą.

Istorija, variantai ir užrašymas

Aitvaro perinimo motyvas žinomas lietuvių sakmėse apie namų turtą ir maginę gerovę. Aitvaras gali būti gaunamas, perkamas, išperinamas arba prisiviliojamas.

Variantai skiriasi tuo, iš kokio kiaušinio ar kokiomis sąlygomis jis perinamas, bet visur išlieka paslaptis ir turtas, kuris ateina ne iš atviro darbo.

Turtas, kurio kilmė neaiški

Aitvaro turtas sakmėse dažnai kelia klausimą: ar gerovė yra palaima, jei ją parneša būtybė, galinti vogti iš kitų?

Todėl ši sakmė puikiai tinka aiškinti lietuvių tautosakos požiūrį į staigų praturtėjimą - jis vilioja, bet visada turi šešėlį.