- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- Perkūno persekiojamas Velnias, šermukšnis, butelis
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Kartą užėjo smarki perkūnija. Žaibai varstė dangų, lietus pylė kaip iš kibiro, o Perkūnas trankė viską, kas pakliuvo.
Į senelių trobelę pasibeldė sušlapęs pakeleivis. Geri žmonės jį priėmė, bet netrukus suprato, kad tai Velnias: jo kojos buvo arklio, o nosis neturėjo šnervių.
Seneliai išsigando ir ėmė šlakstyti švęstu vandeniu. Velnias pradėjo cypti, prašyti pagalbos ir žadėjo atlygį. Jis liepė uždaryti jį butelyje su šermukšniniu kamščiu, kad Perkūnas jo nerastų.
Kai audra praėjo, seneliai Velnią paleido. Jis, kaip buvo žadėjęs, apdovanojo juos ir išėjo.
Interpretacija: ką reiškia išgelbėtas Velnias?
Ši sakmė neįprasta tuo, kad žmogus padeda ne Perkūnui, o jo persekiojamam Velniui. Ji parodo, kad tautosakos Velnias nėra vien abstraktus blogis; jis gali bijoti, prašyti, derėtis ir atsilyginti.
Šermukšnis Lietuvių tikėjimuose dažnai laikytas apsauginiu medžiu nuo blogų jėgų. Čia jis paradoksaliai tampa priemone Velniui uždaryti ir paslėpti.
Svetingumas sakmėje turi ribą. Seneliai padeda, bet kartu uždaro Velnią butelyje - priima svetimą jėgą tik kontroliuojamoje formoje.
Naudotas variantas ir šaltinis
Šaltiniai.info, Lietuvių mitologinės sakmės II, PDF p. 2: „Išgelbėtas velnias“; iš Sužeistas vėjas (1987). Redakcinis konkretaus nurodyto varianto perpasakojimas, patikrintas pagal visą šaltinio pasakojimą. Tai ne pažodinė užrašo transkripcija.
Ar galima padėti Velniui?
Sakmė neatsako tiesmukai. Ji rodo, kad pagalba pavojingai būtybei gali duoti atlygį, bet kartu išlieka rizika.
Todėl pasakojimas yra ne moralinis leidimas draugauti su Velniu, o sudėtingas tekstas apie baimę, derybas ir ribotą žmogaus gudrumą.
