- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- šaukimas į teismą, du broliai vėjai, žalos atlyginimas
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Vieną vakarą iš darbo namo grįžtantį žmogų vėjas nustūmė nuo tilto. Smarkiai susimušęs, jis išlipo iš upės ir parėjęs pasakė žmonai eisiąs skųstis. Žmona atkalbinėjo, bet žmogus nenusileido.
Dvare teisėjai ir raštininkai iš jo juokėsi. Vienas raštininkas pasiūlė už atlygį surašyti šaukimą. Žmogus sumokėjo, o gautą raštą pakabino ant kryžiaus, prašydamas Dievą padėti išspręsti bylą su vėju.
Paskirtą dieną skundėjas atėjo į dvarą pirmas ir vėl sulaukė pašaipų. Tačiau tiksliai rašte nurodytą valandą kilo baisus viesulas. Atvažiavo keturių arklių traukiamas vežimas, o jame – grėsmingas ponas didele, geležiniais lankais apjuosta galva.
Įėjęs jis paklausė, kas apskundė vėją. Žmogui atsiliepus, paaiškino: nuo tilto nustūmęs jo brolis, kuris dabar išvykęs į puotą svetimoje šalyje. Jis atvykęs brolio vietoje ir turįs susitaikyti. Padavė nukentėjusiajam maišą pinigų.
Vyriausias teisėjas priėjo ir pasipiktino tokiu dosnumu: už pusę tų pinigų jis būtų išsprendęs bylą vėjo naudai. Supratęs, kad čia teisiama nesąžiningai, vėjas nusuko teisėjui galvą ir išėjo pasivaikščioti po dvarą.
Žmogui einant namo, jį pasivijo raštininkas ir pareikalavo dar pinigų už raštą. Žmogus atsakė pirmiau paklausiąs vėjo, ar taip galima. Raštininkas tuoj atsisakė pretenzijų ir nudūlino šalin.
Ką pastebėti skaitant
Sakmėje tikrasis skriaudėjas ir atvykęs vėjas yra du broliai. Teismo satyra baigiasi žiauriu atpildu kyšio prašančiam teisėjui, o skundėjas galų gale išmoksta atremti papildomą reikalavimą.
1967 m. rinkinio pastabose nurodyta J. Basanavičiaus „Lietuviškos pasakos“, I, p. 138. Naujame perpasakojime išlaikyta ir pasakojimo grėsmė, ir jo baigtis.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 610, p. 584–585: „Į teismą paduotas vėjas“; PDF p. 583–584. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.