Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Baudžiavos laikais žmogus susiruošė į Latviją pirkti aitvaro. Kaimynas padavė pinigų ir paprašė nupirkti vieną ir jam. Keliautojas sau nusipirko, o kaimyno pinigus nutarė pasilikti.
Grįždamas pamatė arklį puolantį didelį gylį. Sugavo jį, įdėjo į tabokinę ir parvežęs atidavė kaimynui kaip aitvarą. Dar perspėjo dėžutės neatidaryti: esą kitaip turtų nešėjas prapuls.
Po kurio laiko užėjo pasiteirauti, kaip sekasi. Kaimynas dėkojo: aitvaras jam puikiai tarnaująs ir daug prinešąs. O pirktasis sukčiaus aitvaras nieko nedarė. Paaiškėjo, kad tikrasis buvo pasivertęs gyliu. Apgavikas jį atidavė kitam, o sau pasiliko nupirktą angliuką.
Ką pastebėti skaitant
Čia aitvaras atpažįstamas pagal veikimą, ne pagal pirkinio kainą ar išvaizdą. Siužetas apverčia apgavystę: svetimus pinigus pasisavinęs žmogus pats praranda tai, ko troško.
Leidinio pastabose nurodyta: Grasilė Kvedarienė, Šalinėnų kaimas; užrašė A. Urbonas 1937 m., LTR 1508(44).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 511, p. 530: „Gyliu pasivertęs aitvaras“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.