Šaltiniai: tautosakinė
Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.
Sakmė
Vieno žmogaus jaujoje naktimis vaidendavosi. Bernas paerzino piemenę: kad ir drąsi, ji vis tiek bijosi nueiti ir parnešti iš ten vieną kartelę. Mergaitė priėmė iššūkį, ir juodu susilažino.
Apie vidurnaktį, dar negiedojus gaidžiams, ji įėjo į jaują. Viduje buvo daugybė velnių. Nekreipdama į juos dėmesio, priėjo prie kartelių ir ėmė sau murmėti, kaip ilgai užtruks, kol visas devynias išneš po vieną.
Vienas velnias jau ketino ją griebti, bet nutarė palaukti: juk mergaitė dar sugrįš kitų kartelių. Ši pasiėmė vieną ir išėjo.
Namie padėjo kartelę ir daugiau į jaują negrįžo. Jai tik vienos reikėjo. Velniai liko laukti, o piemenė laimėjo lažybas.
Ką pastebėti skaitant
Piemenė nekeičia susitarimo su bernu: ji tik velniams leidžia suprasti, kad užduotis didesnė. Pasakojimo jėga slypi klaidingame priešininko lūkestyje ir aiškioje baigtyje.
Papasakojo Kostas Linka Bajoruose, Tauragnų valsčiuje; užrašė A. Linka 1935 m., LTR 545(89).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 486, p. 513–514: „Gudri piemenė“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.