- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- balta mergina, lojantis šuo, sergantis žmogus
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Šimkus sunkiai sirgo. Vieną pavakarę kitame namo gale besitvarkanti moteris išgirdo lojant šunį ir pažvelgė pro langą. Ji pamatė baltai apsirengusią merginą, einančią per namą į ligonio kambarį.
Neilgai trukus viešnia išėjo tuo pačiu keliu. Šuo vėl lojo ir lydėjo ją iki vartų. Ten mergina pradingo.
Moteris nuskubėjo pas ligonį. Prie jo sėdėję kaimynai sakė girdėję šunį, tačiau jokios merginos nematę ir apie ją nieko nežiną.
Netrukus Šimkus mirė. Balta viešnia pasakojime liko mirties artumo ženklu, kurį matė tik viena liudininkė.
Ką pastebėti skaitant
Tekstas viešnios nepavadina Giltine ir neaprašo jos kaip griaučių ar ginkluotos dalgiu. Išlaikoma konkreti pasakojimo įtampa: šunį girdi keli žmonės, tačiau baltą merginą mato tik viena moteris.
1967 m. rinkinio pastaba nurodo J. Basanavičiaus „Iš gyvenimo vėlių bei velnių“ (1903), p. 44. Šis ankstesnis leidinys rinkinyje žymimas santrumpa BsV.
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 437, p. 481: „Balta viešnia“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.