- Žanras
- Mitologinė sakmė
- Motyvai
- užburtos kamanos, Šatrija, žmogus ir arklys
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
Sakmė
Pas vieną ūkininką tarnavo bernas, o šeimininko žmona buvo ragana. Dieną bernas dirbo laukuose, bet ir naktį negalėjo pailsėti. Šeimininkė užmaudavo jam kamanas, paversdavo arkliu ir jodavo į Šatriją. Ten visą naktį laikydavo pririštą prie tvoros. Parjojusi nuimdavo kamanas, jis vėl tapdavo žmogumi ir turėdavo eiti dirbti.
Išvargęs bernas pasipasakojo kitiems. Kažkas patarė prie tvoros trintis tol, kol pavyks nusimauti kamanas, o šeimininkei priėjus užmauti jas jai pačiai.
Kitą kartą ant kalno jis taip ir padarė. Nusitrynė kamanas, atvirto žmogumi, o priėjusiai šeimininkei jų neatidavė. Besigrumiant pataikė užmauti jai ant galvos. Ji virto dailia širma kumele. Bernas užsėdo ir parjojo namo.
Dabar jis palikdavo kumelę pririštą, pats išsimiegodavo, o dieną ją sunkiai darbino. Šerdavo menkai, kartais neduodavo nė šiaudų. Iki rudens ji visiškai suliesėjo, bet kamanų bernas nenumaudavo.
Žiemą jis nuvedė kumelę pas kalvį ir pareikalavo kaustyti įkaitintomis pasagomis. Pajutusi skausmą ji prabilo žmogaus balsu ir kreipėsi į kalvį kaip į kūmą. Tada bernas sustabdė kaustymą ir nuėmė kamanas. Šeimininkė vėl tapo žmogumi, tačiau nuo išsekimo buvo vos atpažįstama.
Ką pastebėti skaitant
Burtą šiame variante valdo kamanos: jas užmaunant žmogaus ir gyvulio pavidalas sukeičiamas. Pasakojimas apima ne tik išsilaisvinimą, bet ir ilgą žiaurų kerštą; perpasakojimas išlaiko šią nemalonią baigtį jos nepateisindamas.
Papasakojo Kazimieras Bakšys Žalakiškių kaime, Šiluvos valsčiuje; užrašė P. Šivickis 1905 m. LMD I 144(18).
Šaltinis ir perpasakojimas
Lietuvių tautosaka, IV (1967), Nr. 407, p. 462–463: „Arkliu paverstas bernas“. Savarankiškas tradicinio pasakojimo perpasakojimas pagal nurodytą užrašytą variantą. Išlaikyta įvykių seka ir baigtis; kalba atnaujinta.